Mariaus Plečkaičio kūrybą formuojantys veiksniai neatsiejami nuo elementaraus kaip ir visa Ars Poetica principo – nepasitenkinimas triveidyste, automatinis komforto atmetimas, bokštų dvynių griūtis, galų gale autoritetų žūtys ar jų poelgiai jauname, dar ne iki galo susiformavusiame asmenyje, gimdo totalinę betvarkę, kuri, laikui lėtai tekant Letos upe, atsisijoja nuo niekam nereikalingų apnašų, ir prasideda netgi atvirkštinis procesas - kūrybinio tankio renta, perdavimas kitiems: autoriams ar ieškotojams. Jaunas, įvairius literatūrinius atspindžius (poezija, knygų recenzijos pravdoje.lt, eksperimentinė proza, vagių blogas) išmėginęs autorius, kol kas neišleidęs knygos, kartas nuo karto išlenda į Lietuvos periodikos vandenis ir ten palieka vienokį ar kitokį pėdsaką, dažniausiai su giliu acinizmo antspaudu, niūriojo poetizmo afiša ar istorinio kalibro mira. Šiuo metu Marius studijuoja ekonomiką.
kažkas dangų nudažė
Jugoslavijos vėliava
(turbūt piktai pajuokavo)
turbūt verkia nupušę
turbūt kala į klyną delčia
kai nustoja išganingos minutės
tūzams okupuojant gatves
sakyk Karas dėl mažojo Davuso
bandys sulaukti kalėdų
penkios ilgos sekundės
ir tik keturi milijonai vilkikų
pripildyti baką -
tai pripildyti genį tiesos
prikelti moksleivį -
tai prikelti patį likimą
atrodo
šiandien pliaupia barsukais
ir katarsis pasieks mus
nors blet kaip gaila benzino
kaip gaila diarchijos tąsomų plaučių
ir atplaukiančio sapno krantų
nors blet kaip gaila laptopo
saldainio skirto kai mirsiu iš bado
„mama liepė nespausti
du girti dalbajobai mėnuly
du girti dalbajobai
dabar žaidžia mėnulį
vangiai burbėdami jūroj Solpūga
įrėžia atlantą iš Lenkijos
nes juk niekad nieko nebuvo
nei girtų dalbajobų
nei betoninių triušių
nei Didžiojo Kijevo
komisaras kaip kanisaresas
feniksas apsisprendžia - keis lytį
žvaidždučių kruša,
Alina, Jums skruostu teka Ispanija
pažiūrėk į tą bičą. jis turi prometėjo ugnies!
dabar degtukams bus galas -
ab. sujungti žiebtuvėliai
titnagėlio uabas
prometėjo sūnūs ir co.
tai tik kelios iš tūkstančių
sąjungų prieš gelsvus medinukus
nutraukit anderseno mokyklinę stygą
pasakykit te-te degtukų išėjusiam tėčiui
daugiau jokių liūdnų žąsų
ir keptų pasakų
nes gyvensim nakty
žiebtuvėliai paskelbs kovą
įkyrėjusiai saulei
titnagėliai slapčia pasitrauks
o prometėjas sūnus mokys higienos
gyvensim su ugrais ir finais
medžiosim nakties nosferatu
vaikysimės saldžiarūgščių radijo dažnių, bet
žmogaus pasąmonė tokia elastinga
ji geba atremti Ruberto sviestą tamsumą
ji gali nukauti net tave ar mane
jei kas pridega
vyriausia karaliaus duktė
priklijuojami ūsai
galėtų grįžt Persija
kaip kolekcionuoti drugius
kaip pavogti princesę
bet mes užmiršome mamą
tiek daug naktimis nutapyta
granitinis pumpuras išdrasko
šaknys paliečia dangų
šok šokinėk šok šokinėk šok
tik greiti ir savalaikiai
veiksmai sugebėjo tai
pristabdyti:
moterų išnaudojimą!
senmergių slengą!
kelnaičių fetišą!
ir akys paraudo seneliui
ir jis sumanė visa
užraukti
suradęs viedrų
ištupėtas dreves
pakorė jų šeimininkus
sukišo du kaulus į šikną
ir pasaulis nors akimirką
tapo gražesnis
t. y. siuvėjoms
atiteko „audimas“
kirpėjoms - iš plakato
atgijusi Šer
o vaikinai n-21
gavo portatyvines pizes
(-kiti tegu smauko-
poškėjo senolis)
kol vieną dieną
kai senelis
prieš veidrodį
judino klubus
apsirengęs nauja
mamos suknele
chanuką atkimšo arabai
bukai raškydami obelis
daugiau niekada nebus
niekas niekam negims
pienių krebždėjimo
kada fobija praskirdama
tavo aksominius dredus
ras nekaltą juoduką.
įdienojusios naktys. kai kažkas pagiria sūnų
tą naktį žiurkėnai
nutarė kartis
kai žemė pakilo
vandens atžvilgiu -
Šypt
bananai ir
piranijų sultys
imitavo šeimyną
tą naktį iš plieno
tekėjęs upelis
apsimyžo kraštus
ir neatsisėdo
nei viena laumė
nenuleido nei vieno
įdienojusio vaiko
bet liko kažkas
ką praminė Jėzum
ir kažkoks
prietranka Kristus
jie slapčia susipyko
atsisakė klausyti
Krikšto malonės
ir su Raskolnikovu
Plutu bei kitais
pederastais
nuriedėjo žemiau
už ribą BET KUR
tą naktį vogčiom
atsigavę žiurkėnai
nusigraužė sau kilpas
atsiprašom, kad trukdom –
niūniavo sau jie
parabolių sultys
pamaitino sekso
ištroškusį Robiną Kruzą
o laumės ėjo skalbti
nešvarių baltinių [vėl]
tai buvo trečiasis
ir gal paskutinis
įdienojusios nakties
skambesys
bet oras toks ahh
o debesys mhh
tiek daug nekaltų
mergelių ohh
ir berniukas pakyla
ir jam pakyla
ir jis žino.
Tuomet
bet tavęs niekados
b*** tavęs niekados
nemačiau plaunančios indus
nors namie taip švaru
liustra žongliruoja šviesa
katinas visas pūkuotas
be dumblo ir antsvorio
ir dukros skoningai
simbolinis fetišas arkliams arba naujoji kairė 2008
arkliams
prisemti į rieškas ramybės
numazgoti jiems kojas
rymoti prie jų naktimis
pagautą vagį užmušti
arkliams
šnekėti su jais mėnesieną
išklausyt ir atleisti kaip Jėzus
arkliams
priimti gimdyvę
stebėti pirmąsias erekcijas
arkliams
prikelti dievą Trojaną
drauge pakilti kovon
nušauti jų baimes
ištaškyti lyrinius priešus
bet Sopranai
ir
kažkas įsirangė tarp kojų
man atrodo privalome keistis
man atrodo kad ŠITAS pavasaris
bandė išsigydyti slogą
pasiprašyti atostogų
nedrįsk studijuoti Kaune arba odė laikinajai sostinei
kaune labai lieva
ten klubai lievi
ten žmonės ir
jų šunys lievi
gali važiuot į vilnių
bet ten neišsimokėsi
gali važiuot į graikiją
kiprą italiją, bet ten
vieni sūtraukos
ir net Romoj
net Vatikane
ir patriarcho ložėj
nebus taip lieva
kaip Kaune
iš didžiosios raidės
Lievumo Sostinė
2008 m.