Tomas Taškauskas (g. 1986 m.) – poetas ir vertėjas. Mokėsi Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje. Nuo 2005 m. studijavo istoriją Vilniaus universitete, 2008 m. perstojo į lietuvių filologijos bakalauro studijas VU. Eilėraščius rašo nuo dešimtos klasės. 2007 m. pradėjo bendradarbiauti kultūrinėje spaudoje („Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai, „Naujoji Romuva“). Apdovanotas VPU „Poezijos pavasarėlio“ prizu – paltą su užrašu POETAS, dalyvavo, skaitė bei laimėjo ne vieną jaunųjų literatų konkursą, eilėraščiai spausdinti 2008 m. „Poezijos pavasario“ almanache. 2008 m. „Versus aureus“ leidykla išleido pirmąją „Debiutų“ serijos poezijos rinkinį – T. Taškausko „Audrapaukščio monologą“. „Audrapaukščio monologas“ – tai jauna poetinė sąmonė, ji dar labai guvi, dar labai imli tikrovės įspūdžiui, gyvenimo detalei, norinti ir žaisti, ir išsiilgusi gamtoje, žmoguje, mene slypinčios žaismės, t. y. grožio. Ir kalbos pasaulis tai sąmonei dar gyvas, dar nedekonstruotas, anaiptol neišvaikščiotas. Į kalbą žiūrima kaip į savo kūrybos, raiškos partnerę, patikimą poetinį žaidimų dalyvę ar net draugę“ (Justinas Kubilius).

sutartiniai gyvybės ženklai

kas rytą žemė apgyvendinama po nakties tvano

didžiulės metafizinio miego arkos išleidžia savo laikinus įkaitus

iškeisdamos juos į nesugrįžusį (amžiams paaukotą) paukštį

dauguma išrinktųjų neišlaiko atminty tvano

paskendusiuosius nurašydami į sapnų pasaulį

jie atmeta ketvirtąjį – patį svarbiausią – nepažinumo matavimą

nakties vanduo kiekvieno vakaro lietumi įvykdo įsaką

išlikusiesiems gerai, bet netiesiogiai žinomo asmens vardu

liudydamas reikliausias – pradžios ir išėjimo – būtinybes

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

ave, cæsar

tikiu į žalią šviesą

kada namo keliauju

šaligatviai atvėsę

įsigeria į kraują

tikiu į savo kraują

jis teka ir garuoja

žaizda taip atnašauja

sustiprindama kojas

tikiu į savo daiktus

į skausmą jų ribotą

į šviesą, kur paklaikus

tikra bei išgalvota

tikiu į savo kairę ranką,

tikiu, ir to beveik užtenka

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

iš pakeistų palyginimų

ant kairės rankos riešo

neturi laikrodžio neturi

priešų (priešai turi tave)

šįvakar klausysies šįvakar

išklausytas nebūsi nes

nežinai kiek valandų

trūksta kam ir kur

reikia skubėti

pusvelčiui:

duotas laiko

nežinojimo

talentas

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

pentagrama

kas įrodo kad žiema

nusileidus laiptais

lempų negyva šviesa

nužudytas vaikas

kas apsimeta žiema

nusileidus laiptais

tobula pentagrama

nužudyto laiko

nusileidus laiptais

šviesoje iš sniego lapų

nužudytas vaiko laikas

švelniai

mus abu

nutapo

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

runkeliai: karo-lauko pratybos.

mano motyna

mano motyna

nedainavo dainų

nebent girta ar jauna

jauno gyvulio balsu

įsijungdavo į vienišų

širdies vilkių chorą

prieš gyvenimo

karą lauke

mano motynos

mano motynos

akyse neplaukė laivas

nebent girta

būdavo, juk laivas

jaunystėje grąžina

moterims viltį:

manęs išplaukia ilgėtis

vienintelis vyras

mano motyna

mano motyna

jos paprašytas metu

runkelius į tvartą

dalyvauju karo

lauko pratybose

renku lavonus

ir galvoju mano

motyna: sprogstu

sprogs-tu

sprogs

tu

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

staccato

ranka, kėdė, galva ir akys

sluoksniuotoj laiko kambario erdvėj

nuo lubų lig grindų išplitę aštrūs

(iš vientiso – į kiaurą) judesiai

ranka – kiaura, kėdė – kiaura, galva – kiaura ir kiauros akys

kiauri ir sluoksniai laiko kambario erdvėj

plyšiai (dangaus, gyvybės, sienos), į kuriuos po lašą

„esi“

        „netikras“

                        „kol“

                                  „nepasenai“

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

ypatybės

pienių desantas

žmonių okupacinėj zonoj

partizaninės

skraidančių pajėgos

paaiškės ar esi

ir ar geras (kareivis)

geriausia gynyba –

guliesi

nuo laiko skelbimų

kakta išrasojusia

„sako, kad pieva

lyg žalias vijoklinis augalas,

sako“

guliesi

ir pastangos neatsimerkti

guliesi

ir pienių desantas

kaktoj atsispindi

„sako, kad šitas

vijoklinis augalas

buvo žmogus“

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

kainasss

nakties pradžios knyga, ketvirtas skyriusss

(su fizine priklausomybe)

vėjuotomis paklodėmis, ilga ir užsispyrusss

(tamsa į kadrų seką Liebe)

„pirmasis, kurs nužudė, buvo buvo vyrasss

ir matė jis daug kraujo“

ant jo kaktos septyneriopai užrašytas tyrasss

akims ir lūpoms naujasss

kartumas palapinėse su muzika kasnakt kartojasss

ta nuotrauka – tamsa tamsėja

„tu nepaslėpsi to kas b u v o rojusss“

priklausomas gimei kaip vėjasss

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

palikimas II

pirštai, čežantys lapai

pereina į ošimą

apsvaigusį

medžio šakos

ir merginos balso

fragmentas

išrėmina pojūtį:

tai, ką nešioji

savy pasilieka

ant tilto turėklo

akmens, geležies

prijaukinta

tai, kas paliečia

palieka pas tą,

kuris liečia

pas tą, kuris vienu

žodžiu sugeba

atsakyti

visų pasikeitusį

statusą

nes

Nėra

Esančių

Sau

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

---

sara šviesiaplaukė sara rado miške

rudens miške sara šviesiaplaukė kaip

debesys rado rėmo paveikslą sulydomą

į sąmonę „viskas ima byrėti ir aš jaučiuos

subyrėjus“ sako aušra kuri dar negreit

šviesiaplaukė sara rado miške rėmą

rudens be paveikslų rado miške sara švie-

siaplaukė aušra dar negreit sara dar negreit

nutapys jos ką rado sulydanti sąmonė

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

---

atmintį kalba

nežinomos vietos

net netikėdamas

oru kvėpuoji

saulei atėjus

lieka šešėliai –

medis,           

du batai,

kelionė

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

„ar galėtum pradėti?“

pajuodusią sodo lapiją

saulė apipila auksu

ar ne romatiškas

saulėlydis lūpose tavo

(kvepiantys žodžiai)

„ar galėtum pradėti?“

nuo pirštų galiukų

švelnumo svaigstu

ir nuo lapų

virsmo

pašto ženklais

medžiams išsiųsti

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

vasaros skėrys

vasara UŽRAŠAMS gylis

upės srovės ir šviesos

kirvis plaktukas rytinis

skaldo atomą ligos

ligos srovės ir šviesos*

taškas. kablelis, tamsa █

vakaro upės nei tiesos

alma tolyn ir šita

vasaros upė iš mažo

kirvio (šviesos į akis)

kraujas – tai ryto miražas

ryto plaktukas: skėrys

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

„man pasidarė karšta“

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

labai paprastai – suspardytas,

apsauginių atmuštom kepenim

„draudžiamoj teritorijoj“, dieną

galvojo „kančia, ji, man regis,

„kančia, ji, man regis,

neišvengiamai fizinė,

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

nuo Vilnelės pakrantės

ir plaukiančios antys

linijų    

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

guliesi pievoj su pelėm

ir joms kaip daugumai –

netinka rūšiniai vardai)

tava rūšis – naktinis

tavo vardas – keistas

ir šaltą savo karalysčių vėliavą laikai

lyg žolėmis lėtai tekėtų leta

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

 
---
basas kaip Mozė

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

litografija, žiemos litografija

neprivalomą ryto tarnybą atlikę

susitikim ant tilto, ant didžiojo tilto

ir kalbėkimės veidrodžiuos upės

kol išryškinti būsim, kol būsim

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

štai tokia va malda

pravažiuodamas kapines

kaskart pagalvoju:
amžiną atilsį duok

tiems numirėliams
kuriuos kasdien

sutinku gatvėse, Viešpatie.

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

akimirka mirties nėra tik malonumas

nėra garsų – parodyk kovo dangų

nėra imperatyvo Tau – apglėbki

nėra (galbūt jo niekad ir nebuvo

nerūkančio, kurio vis prašoma pridegti)

mirtis iš dūmo perteikiama baimės

– akimirka – mirties – nėra – tik – malonumas –

užčiaupus burną ir užčiuopus laiką

iš nuovargio prisėdus ir, žodžiu, lengvumas

kaip ką tik parašytoj knygoj sėdžiu

žiūriu – dangus giliai – ir baigias kovas

– dejuok tarytum Jobas – ėdžios

pavasariu dar nepražydusios jutimų kovos

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

diriguojanti medžiams

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

kasdienybė nusirengia daiktus, kasdien

tu pakyli iš kapo (iš lovos medinės)

atėjai, pamatei, negalėjai pažint

kaip paviršius pasidalino

kasdienybėj kasdien pakartoto žmogaus

apsauginė reakcija – miegas ir lova

patalpa, kurioje tai tai įvyksta „ar jau

negalėtum būti toks baltas kaip ---“

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

laukdamas andriaus kulikausko

dažnai galvoju apie mirtį

nors laukiu jo ir jos pirmąkart gyvenime

mergytė „blyn“ va kaip mes

Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.

SKAITYTI TĘSINĮ