***
eina
ketvirtas per motiejukų
pievelę renka bites
neklausdamas kelio
į Pagirius pakrutina
ausį blakiažolę
kramto pabaly
miškiniam striukiui
įvaro baimę
lapoja liepužė
prie gryčios kampo
motina žino
ir sako dar kartą:
– vėl Petrelis
pareis be proto
Šileika, Ričardas.Kalvaratas: Eilėraščiai. – Kaunas, V.Oškinio leidykla, 1992.
***
pasoginė skrynia apkaustytais
kampais ir išdažyta navatniais
raštais o iš vidaus pusės antvožas
išklijuotas laikraščiais su prašmatniausių
paryžietiškų madų paveikslais
ir toj pasoginėj Amilios skrynioj
pelijo šliūbinė suknelė plakasiais
atsidavė čia sudėliotos amžiną atilsį
jos pirmojo sūnaus Juziuko drapanėlės
keturi apdegę žvakigaliai palikę
nuo pagrabo ir baltoj nosinaitėj
kruopščiai suvyniotas iškritęs jo
dantukas
Šileika, Ričardas.Kalvaratas: Eilėraščiai. – Kaunas, V.Oškinio leidykla, 1992.
***
Tik perdažytoj Deltuvos
bažnyčioj didžiuliai atlaidai
Jau žolės virtę šienu
prėsle sapnuoja lauką
Iš varpinės Trekšiukas
paskelbia Žolinę
Žali vainikai veržia
baltų statulų kojas
užsidega elektros žvakės
klapčiukai skambina dzvaneliais
klebonas veidu į švenčiausiąjį
išsišnirpščia nosį ir pasisukęs
parapijiečių pusėn praneša
giedodams:
– JĖZUS SU JUMIS
Šileika, Ričardas.Kalvaratas: Eilėraščiai. – Kaunas, V.Oškinio leidykla, 1992.
***
pasiraityk panela
undaroką kai per
ulyčią rudeniu brendi
ir antaninių obuolių
skepetoj inrišusi neši
nesisarmatyk savo
atidengtų strėnų
ir runkų karvių
tešmenimis kvepiančių
nesimarūdyk mergužėla
per jaunas dienas
žydinčią kaip kvietką
Jono naktį aš
išbučiuosiu Tavį šitaip
kad nebegeisi ir
gardžiausių marcipanų
Šileika, Ričardas.Kalvaratas: Eilėraščiai. – Kaunas, V.Oškinio leidykla, 1992.
***
Vytokas pančiojo telyčią
Jonaičiuose vaikigaliai
pribaiginėjo varlę dar
AIDS nesirgo mergos
visi žinojo – ką daryti
degtuko darbas buvo
užsidegti tave aš
glamonėjau bet dar
Jesenino nieks nedeklamavo
Šileika, Ričardas.Kalvaratas: Eilėraščiai. – Kaunas, V.Oškinio leidykla, 1992.
***
mėlynas vakaras
prisirankiojęs ašarų
iš įniršio spygauja
keršto gerklė
susirenka obelys
žvaigždėm pavydėt
tiek to žydėjimo
pernakt kasnakt
skandina lyg šunį
nedorėlis parišęs
sunkesnį akmenį
pakaklėj netikusią
dieną
mėlyną vakarą
mėlynos pasakos
dvės
ir žiogai
Šileika, Ričardas.Kalvaratas: Eilėraščiai. – Kaunas, V.Oškinio leidykla, 1992.
***
rūko dujos niršta
medžių griaučiuose
antradienio švirkštas
įleidžia kraujin
nežinios trimekaino
žodžių šunys nelodami
griebia bet
pasibaigia abrine
gyvybės varškė
žodžių šunys dantis
iššiepia – jų gerklėse
suvaldytas rojaus žaltys
rūko dujos miršta
bespalve rasos tyla
užsimerkusius išblaivina
aušra – jie neskaičiavo
mano žingsnių iki beprotnamio
tvoros
Šileika, Ričardas.Kalvaratas: Eilėraščiai. – Kaunas, V.Oškinio leidykla, 1992.
***
gimsiu tavyje šiąnakt
Jakšto kalnely kaip
kankorėžis
gliaudomas mylimosios
delnais nebylystė
kaip čemeris sutrauks
visą giminę prie
Subačiaus vartų
sutikti manęs atėjusių
rankose paklusnumo
skepetos jie pasirengę
apverkti amžiną
nemirtį minia
liepsnojo aš sapną
tokį mačiau:
Bernardinų sode
klebono gaspadinė
melžė ožką
Šileika, Ričardas.Kalvaratas: Eilėraščiai. – Kaunas, V.Oškinio leidykla, 1992.
***
sukandžiotas košmarų
tik tik nakty prabudus
pilkšvai šviesos paukštei
įlendi į žabtus geležinkelio
stoties kur patraukli
blondinė pernakt skaito
supelijusį romaną čia
pat išdžiūvusio kūno
savininkė šluoja ir šluoja
nuzulintas cementines grindis
virš durų šešiasdešimt
trečiųjų metų laikrodis
mėšlungiškai trūkčioja rodyklę
perdaug žinau nes nebelieka
nieko tik išvažiuoti
Šileika, Ričardas.Kalvaratas: Eilėraščiai. – Kaunas, V.Oškinio leidykla, 1992.
***
musės atkunta obelys
automobiliai išsiviepia rožė
diena pasikaria balti šešėliai
šuo utėliauja gavo nubrizgusiam
kaily bitės apspangsta nuo
dozės medaus trys jauni
vyrai laisto bunkantį protą
alaus rūdymu Dievo rytais
nieks neatsimena net varną
apdergusią šventojo galvą
juodsparnės kaimynės apšaukia
beprote tik tu
pardavusi mergystę savo
sėdėsi žuvų prekyvietės
kampe stebėsi vaiką laužantį
jau įkyrėjusią savivartę
Šileika, Ričardas.Kalvaratas: Eilėraščiai. – Kaunas, V.Oškinio leidykla, 1992.
***
onanizuojasi jūreivis
deny jo mylimoji
mirusi – paspringo
žuvies kaulu
Saltoniškių kapinėse
ties jos galvūgaliu
nusmurgę varnos
vaikiokus karkt mokina
apsvilęs kamuolys
padangėj suodžiais
čiaudo jūreivio
spermą prarijo šamas
pasaulio laukia nauji
išsigimimai
Šileika, Ričardas.Kalvaratas: Eilėraščiai. – Kaunas, V.Oškinio leidykla, 1992.
***
aš tai aš ir
galiu atsiduoti
savo įdomiausiais
organais visiems
dievams išskyrus
Veličkų Julioką
Fiodor Nikitič
Nesisarmatydamas
prie kaimo paauglių
ir aštuoniasdešimtmečių
pensininkių išvadina
mane kurvišče staraja
ir perbraukia kaip ir
kiekvienąsyk ranka
pilvu žemyn įsitikindamas
jog viskas dar tvarkoj
Šileika, Ričardas.Kalvaratas: Eilėraščiai. – Kaunas, V.Oškinio leidykla, 1992.