sventickas valentinas       Analizė ir sintezė. Sąveikos ir jungtys. Tai abstrakcijos, kurių galią literatūra, kaip ir kitos gyvenimo sritys, vis labiau jaučia.

       Pasaulyje nebelieka nieko atskiro, gryno, elementaraus. F. Engelsas rašė: „Dialektinei filosofijai nieko nėra galutinio, absoliutaus, švento; visur kur ji mato nykimo žymę, ir niekas prieš ją negali atsilaikyti, išskyrus nenutrūkstamą atsiradimo ir nykimo procesą, begalinį kilimą nuo žemesnio į aukštesnį“ (1).

       Susiliečia be galo tolimi dydžiai. Socializmas ir kapitalizmas, brėždami kiekvienas savo ideologijos liniją, vis dėlto randa bendrą kalbą taikaus sambūvio, ekonominio ir kultūrinio bendravimo klausimais. Abstraktus humanizmas atmestas. Visai ne paradoksas, kad žmogaus kraujas gali būti pralietas dėlei žmonijos pažangos. (J. Požėros romano „Šalnos“ herojus, vykdydamas tarnybinę užduoti, prisideda prie banditų ir lemiamą akimirką rimtai svarsto, ar leista jam, nenorint išsiduoti, šauti į saviškį – komunistą Žarėną.)

       Tiesiog globališkai psichologizuojamas menas, auga tokie mokslai, kaip psichofizika, matematinė lingvistika, skaičiais, lentelėmis ir formulėmis nemaža pasakoma apie literatūros kūrinį. „Skaičių pasirėmę, /Bandysim įrodyti /Žmogaus teoremą“, – juokauja A. Baltakis ,,Skaičių baladėje“, dedikuotoje V. Statulevičiui (kn. „Upės ir tiltai“, 1976, p. 472). Sąjunginė kritika atkreipia dėmėsi į lietuviško romano polikonfliktiškumą. Suartėja, kalbos būdą ar komponavimą viens kitam skolina skirtingi menai. Alf. Bieliausko romane „Ji mylėjo Paulį“, J. Apučio novelėse, R. Lankausko „Netikėtų išsipildymų valandoje“ siužeto išdėstymas, ryškus išorinis vaizdo piešinys primena kinematografą. Pastarasis prozininkas, per ištisą puslapį galintis aprašinėti kasdieniškiausią situaciją (stumdymasis troleibuse ar parduotuvėje), tapo ryškiaspalvius sąlygiško piešinio paveikslus. Jauno prozininko Vydo Asto apsakyme vidinis monologas pereina į ilgą eiliuotą tekstą, primėtytą S. Nėries ir J. Degutytės kūrybos eilučių. Pasirodo prozos, paremtos laiškais, dokumentais, kūrinių publikacijų su autoriaus komentarais, rašomas esėjinis romanas. Teatrologė G. Makarova, pasakodama apie Vakarų teatrą, stebisi: „Jau penkeri metai, kai skirtingi metodai ir stiliai, būdai ir formos, teorijos ir koncepcijos dažniausiai ne paneigia viena kitą, o koegzistuoja; viename spektaklyje gali rasti tai, kas atrodo visai nesuderinama“ (2). Meno upė su netikėta jėga suvirpina savo turinio ir išraiškos krantus bei užtūras iš jos pačios gelmių pakilusia banga – kultūros ir meno vertybės tampa naujų kūrinių faktūra ir pretekstu. ,,Kaip šilkaverpis, ėsdamas lapus, išleidžia šilko siūlą, taip ir literatūra, ėsdama pati save, pagimdo naujus kūrinius“, – rašė V. Kubilius straipsnyje „Kultūra – kūrybos šaltinis“ (3).

       Tai tik menkas žiupsnelis išorinių faktų, rodančių, kaip šiandien gyvenime ir kūryboje viskas siejasi, kokius sudėtingus reiškinius žmogus aiškinasi ir bando apibūdinti, suvienyti ir atskirti. Tik dialektiškas požiūris pakelia šią sudėtingumo naštą ir padeda nubrėžti jų raidos ir perspektyvos liniją. Kuklią atkarpą joje paliks ir aštuntojo dešimtmečio lietuvių lyrika. Kokia ji yra tokios intensyvios apykaitos metu?

       Poetų kūryba taip pat atsiduria įvairių jungčių lauke. Iškalbingos E. Mieželaičio knygų antraštės – „Aviaeskizai“, „Montažai“, „Antakalnio barokas“, „Monodrama“. Jaunas poetas A. Grybauskas 1977 m. „Poezijos pavasaryje“ išspausdino eilėraščių ciklą „Keli kino terminai“. J. Degutytė eilėraštyje „Peizažas su paparčiais“ (rink. ,,Prieblandų sodai“, 1974, p. 36) nupiešia vaizdą, paskui sako „arba ne“ ir pradeda viską iš naujo; taip veiksmo juostelė atsukama kine ar telereportaže (M. Frišo mėgstama vaizdavimo priemonė). J. Vaičiūnaitės eilėraščiuose situacijos vaizdas dažnai primena nuotrauką ar kino kadrą: „iš aplytų pakalnučių kvapo, /iš marmurinio debesų baltumo, /iš nuorūkų kartaus ir šilto dūmo, /iš numesto nerūpestingo apavo /susiformuoja laimė“ (rink. „Neužmirštuolių mėnesį“, 1977, p. 33). E. Matuzevičiaus rinkinyje „Žalios metų salos“ (1975) randame eilėrašti su paantrašte „Tema paveikslui“ (p. 99). A. Masionis parašė straipsnį „Poezijos ir dailės sankryžos“ (4). Nebe naujiena poetų knygose prozos atkarpos, ir vargu ar tikslinga jas griežtai skirti nuo strofomis surašyto teksto. Lietuvoje nemaža poetų, kurie ne tik eiliuoja, bet ir tapo, kuria skulptūras, rašo prozą ir kritikos straipsnius. A. Maldonis, išleidęs šešias eilėraščių knygas, literatūros vakare prisipažįsta stalčiuje turįs prozos bandymų. Dramaturgai surimuoja savo ankstesnius veikalus, eilėmis kalbama šiuolaikiniame kine („Romansas apie įsimylėjėlius“), o lyrika savo ruožtu draugauja su epo ir dramos elementais.

       Tokios yra išorinės žymės, kritika jas jau yra komentavusi. Jos atspindi mūsų laiko dvasią, kurios svarbia ypatybe tampa dialektikos nuolatinis jutimas, taikomas kartu visam pasauliui ir savo sąmonei. O tai sudėtingiau, negu suvokti tikrovės dialektiką šalia savęs. Taip ir negali būti, tiesiog šio reiškinio individualioji pusė šiandien giliau įsisąmoninama. Dialektikai ne vien paklūstama, ji kartu tampa savistabos būdu. Šie mūsų sąmonės judesiai palieka pėdsakų ir poezijoje.

 
       1

       Sąveikų, ryšių, prieštaringumų pajautimo laikas šį tą išjudino arba aktualizavo eilėraščio viduje. Pasaulis toks sudėtingas, tiek įvairių tiesų skelbiama, kad, norėdamas rasti savąją, turi daug kuo abejoti. „Jaučiu galingą abejonės trauką“, – rašo J. Macevičius rinkinyje „Šauksmas“ (1975, p. 55). Abejonės trauka, keičianti dabartinio eilėraščio poveikio priemones, – argi ji neturi net ir pačios literatūros sąlygotų priežasčių?

       Ko tik neskelbė ir negynė per savo gyvavimo laiką lietuviškas eilėraštis. Ir pagonybę, ir krikščionybę. Ir poną, ir mužiką. Maždaug iki 1905 m. revoliucijos uždara tautinė vienybė buvo jo programinis šūkis. Vėliau vieni poetai įsikimba į nacionalistinius lozungus, kiti stoja revoliucijos tiesų barikadon, aukština tautų draugystę. Karai vienus pastumia į reakcijos, nevilties, pasimetimo liūną, kitus paskatina šaukti į kovą už marksizmo argumentuotus pažangos tikslus. Tarybinių metų poezijoje aukštinamas kosminio ūgio žmogus ir kartu rūpinamasi kasdieniškiausiais dalykais (šiuo požiūriu galima gretinti E. Mieželaičio ir A. Baltakio lyriką). Bauginamasi dėl atominio karo grėsmės, verkšlenama dėl niokojamos gamtos, natūralumo ir kartu pašiepiamos šios nuotaikos kaip istoriškai nepagrįstos, pabrėžiamas tikėjimas šviesia žmonijos ateitimi.

       Analitiškas, ironiškas, į savarankišką galvojimą linkęs šių dienų žmogus, prisiskaitęs ir vienokių, ir kitokių poetinių skelbimų, vargiai betiki poeto žodžiu taip, kaip anksčiau. ,Jeigu aš tikiu, vadinas, taip ir yra“, – tvirtino viename eilėraštyje J. Vinokurovas („Izvestija“, 1961.IX.8). Tikėk į sveikatą, skeptiškai šypteli šiandien skaitytojas ir ieško literatūros, kuri įtikintų ne tik patosu, įtaiga, autoritetu (tų žymių poetų dabar tiek daug), bet ir argumentais, einančiais iš tvirtos pasaulėžiūros ir savito tikrovės suvokimo. Abejojimas, nepatiklumas tapo siena, kurią eilėraštis turi kažkuo pramušti.

       Betgi nieks nesiima aklai jos daužyti. Menininkas pirmas pagauna tai, kas dar tik plevena ore. Abejojimas, ginčas, prieštaravimai, loginiai argumentai tampa poezijos kasdienybe. Literatūros tyrinėtojas G. Pospelovas paryškina naują aspektą lyrikos apibrėžime: meninio tipizavimo objektas čia yra socialinės sąmonės charakteringumas5. Tokia koncepcija (nors joje, man rodos, per maža dėmesio skiriama poeto asmenybei) smarkiai praplečia lyrizmo supratimo ribas, nurodo raidos vagą. Visuomenės sąmonės pakitimai ar atskirų jos pusių aktualizavimas tampa lyrikos transformavimosi priežastimi. Hegelis poezijai patarė laikytis kaip galima atokiau nuo mąstymo kategorijų, filosofinio samprotavimo formų ir proto sąryšingumo6. Bet gyvenimas, nuo kurio dėsnių Hegelio estetika šiuo požiūriu atšlijusi7, lyrikos raidą kreipė savaip. Lyrika neatsisakė nei minties, nei filosofinės sentencijos, nei energijos, glūdinčios pasaulėžiūroje. Ar dialektiška šiandien, sąveikų laikais, tokiu būdu ginti lyrikos žanrini grynumą; ir kas gi tai yra – subjektyvi saviraiška, jausmas, nuotaika? Ir viskas? Ko pagaliau norime – ar turėti „gryną“ lyriką kaip žanrą, ar tiesiog gerą literatūrą?

       Lengva paklausti, sunku atsakyti. Nes absurdiška yra paistyti apie „nežanrinį“ literatūros reiškimosi būdą. Nes turi būti žymės, aiškiai rodančios kūrinio žanrą. Keblu teorijai, kai praktika griauna jos tiesas; ir nepasakysi, kad ji bloga. Bet tai dėsninga. Ir jeigu mintis šiandien vis daugiau vietos užima mūsų sąmonėje, kuriems galams, pasakytų G. Pospelovas, mąstymo būvius slėpti nuo lyrikos?

       Ir eilėraštis imasi šitos naštos. Kraštutiniai poetiniai skelbimai, kuriuose kontrargumentai apeinami, mums jau atrodo riboti, mažai tepasakantys. Psichologinio įvykio vieta – skirtingų pradų traukos laukas, santykių, jungčių, susikirtimų situacijos:

       Greta giesmė, greta auka,
       Greta pradžia ir pabaiga.
       Blyškių svajonių maišatis
       Po apakimo, smilgų gaisro,
       Ir atsisakymo, ir geismo
       Dar tebeplėšoma širdis...

       A .  M a l d o n i s .   „Pilnatvė“. – „Pergalė“, 1976, Nr. 8, p. 3.

       Just. Marcinkevičius deda brūkšnį – santykio ženklą – tarp žodžių, stumiančių ir traukiančių kits kitą:

       artimas – tolimas – savas –
       kartu – atskirai – pro tave
       – – – – – – – – – – – – – –
       pažinti – atmesti – priimti –
       ir mažai – ir per daug –

       „Žodžiai“.– Kn.: Eilėraščiai, Mažosios poemos, 1975, p. 299.

       Jo eilėraštyje „Įkvėpimas“ (ten pat, p. 278) menininkas kantriai neša kūrybos golgotą, regėdamas aukštai žvaigždelę stebuklingą. Bet ne, šitaip jau negalima užbaigti eilėraščio, ir jo paskutinėse eilutėse išgyvenimas sustingsta abejonės judesyje: „nejaugi ji seniai užgesus ir šalta, <...> nejau ir ši auka daugiau nereikalinga?“ Arba paliekamas tarp dviejų priešingų krantų, o neperkertamas deklaracijos užtvanka. Ten, kur anksčiau buvo jos vieta, šiandien skaitome:

       sukurkit šūkį, kurs mane
       išgelbėtų – – – –
       – – – – –ir tyli medis,
       ir tyli paukštis ir žmogus.

       „Kas girdi tylintį“. – „Literatūra ir menas“, 1977.V.28.

       Būk sveikas, – sako poetas liūdesiui, nes žino, kad, apsivalęs jo ugnyje, išnirs į naują paviršių. Tokios pilnatvės pajautimo akimirką gimsta priešingybes jungiantys pasakymai: „juodoji žvaigždė“, „džiaugsmingas pelenas“; jie itin būdingi M. Martinaičio, O. Baliukonytės lyrikai (,,priimdamas – atsisakau“, „dvelkia nuo saulės šalčiu“; „tamsi šviesa“, „tas pragaras – žmonių dangus'...). Įstabi A. Žukausko „Ramovės“ pabaiga: „Smagu, kad linksminamasi, kad valgoma ir geriama /Romovėje – vulkano kratery!“ (rink. „Atabradai“, 1975, p. 458).

       Prieštaringumų lauke patikrinta eilėraščio idėja įtikina atsižvelgimu į viską; abejoti neleidžia loginiai, faktiniai ir lyriniai argumentai:

       ...Suspigo bombos, kosminės raketos,
       nutaikytos vėl tiesiai į mane...
       Bet manyje pažadintas poetas
       kartojo – ne,
       kartojo – ne
       ir ne...

       ...Tu sakai:
          gražus pasaulis miršta...
       Laukia nebūtis ir nežinia...
       – – – – – – – – – – – – – –
       Senas miršta?
                 Miršta... Taip, tačiau
       žemės įsčiose jau gema naujas...

       E .  M i e ž e l a i t i s .  ,,Apokalipsinis dialogas“. – Kn.: Aleliumai, 1974, p. 539–540.

       Čia matome ir ginčo būseną, kuri šiandien tampa dažno turiningesnio eilėraščio ar poeto pasisakymo komponentu. E. Mieželaičio „Servanteso metuose“ Jis ir Aš polemizuoja esminiais kūrybos klausimais (kn. „Horizontai“, 1970, p, 147–158). Dėl meno prasmės ginčijasi Jis ir Aš V. Rudoko „Dialoge su skeptiku“ (rink. „Rugių šviesa“, 1975, p. 9–11). Tikslingai, nuosekliai visus „už“ ir ,,prieš“ surikiuoja panašios sandaros eilėraštyje „Jaunimas. Polemika“, išspausdintame 1977 m. „Poezijos pavasaryje“ (p. 199–201), V. Reimeris ir A. Maldonis „Reportaže iš mažo miestelio“ (rink. „Pėdsakai“, 1971, p. 44–46). Rašoma daug eilėraščių, kur oponentas nedalyvauja, bet jį jauti. Taip A. Baltakis eilėraštyje ,,Eksperimentai in vivo“ iš rinkinio „Duona ir debesys“ (1973, p. 13) ironizuoja buržuazinės Lietuvos himną.

       „O, nebijokite – /į didvyrius netaikau“; „Nesakykite, /kad mes perdaug griežti“ – tai būdingos J. Macevičiaus eilėraščių pradžios. Taip pradedama ir A. Maldonio „Gyvosios žolės“ (rink. „Pėdsakai“, p. 15) pirmoji strofa. Pašnekovą gerai jauti jo eilėraštyje „Skrydis“ (ten pat, p. 10); šis poetas dažnai polemizuoja su savimi ankstesniu arba atidžiai užrašo visą minties bei išgyvenimo kelią – su teiginiais, kontrargumentais, išlygomis ir apibendrinimais („Atoslūgis“, „Delčios peilis“, – ten pat, p. 9, 67). Panašūs geresnieji R. Keturakio eilėraščiai rinkinyje „Atspindžiai“ (1974).

       Minties siužetu, intriga, kai sąmoningai paleidžiamos į kovą šviesios ir tamsios jėgos, grindžiami ištisi E. Mieželaičio knygų skyriai ir ciklai. „Išmoningame idalge“ (kn. „Horizontai“, p. 160) rašoma:

       Bet kam to reikia, senas vaike?
       Labai čia, kūdiki, manai,
       Tų riterių pasauliui reikia?
       Kam šie beprotiški planai?

       Ir kitame to paties ciklo eilėraštyje:

       Jie akli – donkichotiško sakalo
       Neapkenčia, nes kurmių kukli
       Filosofija kurmių nepakelia
       Net malūnų sparnais; jie akli...

       p. 165

       Panašaus, nebūtinai tokio tiesioginio eilėraščių gretinimo šiandien rastume daugelio poetų knygose. Poeto pozicija neužsibaigia vienu kūriniu, jis vis grįžta prie sau svarbių temų, praplečia jas arba suabejoja, pasižiūri iš kito taško. M. Martinaitis, iškėlęs į 1974 m. pasirodžiusios knygos antraštę programines eilutes „Akių tamsoj, širdies šviesoj“, kuriose širdies byla priešpastatoma regimo pasaulio patikimumui, rinkinio pabaigoje vėl susimąsto: „Negi ta akių šviesa tikra, – /jai žaizda gyvybės atvira?“ (p. 83). E. Matuzevičius minėtame rinkinyje „Žalios metų salos“ eilėraštį, prasidedantį žodžiais „Iš lėto žemėj senka upės, jūros, ežerai... /Seklėja žodžiai, polėkiai ir mintys“ (p. 31), užbaigia nerimo gaida. O sekantis knygos puslapis – pati ramybė, išmintis, tai, kas kasdienybėje pastovu. „Žinau, kad stebuklų nebūna“, – rašo poetas eilėraštyje „Mėnesiena“, o rinkinį užbaigia žodžiais: „Atsimenu ir atsiminsiu visada /Netyčia man /Likimo dovanotus stebuklus“ (p. 152).

       Mintis nelinkusi pasitraukti iš lietuviško eilėraščio. „...Nuo minčių /perdien neatsiginu“, – guodžiasi A. Churginas 1976 m. išėjusiame rinkinyje „Blyksniai“ (p. 8). Tvirtą jos karkasą jaučiame E. Mieželaičio poezijoje. Mintis čia tokia greita ir pasitikinti savimi, kad kartais nebėra kada tobulinti poetinę kalbą ir šalia įdomių poetikos naujovių – „Ru (bliovas – Vrubeli) sai, vadinas, atėjo čia aplankyti“... (kn. „Horizontai“, p. 50) – atsiranda profesionalaus, bet automatiško eiliavimo. Mąslumas, taurus vėtyto ir mėtyto žmogaus kalbėjimas vyrauja E. Matuzevičiaus, A. Žukausko, A. Miškinio lyrikoje. J. Šiožinys į rinktinę „Rogių kelias“ (1976) deda prieš ketvertą dešimtmečių parašytus žodžius: „Raumenis ir protą /Jeigu kas pabandytų /Uždaryti už grotų – /Gyvenimo pažanga sustabdyta!“ (p. 80). „Eisim, spręsim ir mes /Mįslę painiąją laiko“, – žada S. Anglickis, vienas vyriausių mūsų poetų (kn. „Suvirpa žemės pilnatis“, 1975, p. 30). Saviraiška, nusiteikimu, žodžio magija, rodos, viską galėtų pasakyti Just. Marcinkevičius, bet ir jis, žiūrėk, išgyvenimą sutvirtina minties grandine: paukščiai, miegantys tavyje, pilni rytmetinių žarų – bet kas rudenį vienas po kito jie išskrenda – į jų lizdus sutupia vakaro paukščiai (kn. „Eilėraščiai. Mažosios poemos“, p. 289). M. Martinaitis taip pat atremia išgyvenimą į tvirtą loginę formulę: „Širdis mana – Šalis mana, /kaip vienas aš – tu man viena“ (rink. „Akių tamsoj, širdies šviesoj“, p. 8). Frazė, kuria išsakoma abejonė proto galia, – „Kad suprasčiau – proto netenku“ (ten pat, p. 81) – smogia kaip tik minties spyruokle.

       Lyrikoje daugėja abstrakčių sąvokų (būtis, buvimas, lemtis, amžinybė, visuma), vis rečiau poetai imasi atskleisti būseną, vis dažniau ji lakoniškai apibūdinama (vienatvė, pastovumas, ramybė, atvirumas). Visa tai keičia eilėraščio sandarą. Informacijos, analizės amžiaus pasėka... Ką nors pajautus, tuoj pat ateina į galvą dešimtys girdėtų žodžių, kuriais tarsi viskas pasakyta. Reikia gilaus savitumo, gebėjimo atsiriboti nuo regėto, girdėto, kad apgintum nuo štampų išgyvenimo individualumą. Abstrakcijas, lyg ir netinkančius poezijai apibūdinimus taip pat galima atgaivinti, kaip, pavyzdžiui, padarė su žodžiu „atgyvena“ A. Žukauskas eilėraštyje apie žodžių ir vaizdų pikiu mumifikuotą pelę (p. 33).

       Tokia tendencija. Abejojimo, ginčų, argumentavimo dvasia, pastangos įtikinti palietė eilėraščio pobūdį. Bet ar tai nauja? Sąmonės vaizdo požiūriu – taip. Poetikos – ne itin; tiesiog paimta iš tradicijos tai, ko šiandien reikia. Loginiai sprendimai, objektyvus žinojimas yra lietuviško eilėraščio būdingi bruožai, išryškėję jau mūsų šimtmečio išvakarėse, – tvirtina V. Kubilius straipsnyje „Lietuviškoji lyrikos samprata“9. Nemaža dalis poetų jais remiasi ir šiandien, tų ypatumų nenustūmė į antrą planą psichologizavimo polinkis ir dvasinių būsenų savaimingumas. L. Ginzburg teigia, kad nėra kitos žodžio meno rūšies, kurioje tradicija būtų taip sunkiai įveikiama, kaip lyrikoje10. Betgi lietuvių lyrikams nebuvo ir ypatingo preteksto tą tradiciją kraipyti. Poeto žodžių ir liaudies sąmonės sutapimas sukūrė eilėraščio tipą ir poetiką, kuri, įveikus nacionalinį uždarumą, ne vienu atveju atitiko ir revoliucinių lūžių, ir mūsų laiko reikalavimus.

       Tokia tendencija. Poezijos kryptis, ne visuma. Ne visi ir ne viskas jos paliesta. Net neramu, kad taip ramiai apie ją čia kalbama. Nepasitenkinimui pagrindo yra. (Minties įsigalėjimas apskritai keltų abejonių, jeigu neturėtų tolygaus jausmo atsvaro; bet jis yra, apie tai vėliau.) Abejojama, viskas ginčijama ir komplikuojama be perstojo, kasdien; ir pasimetama, kai reikia pasakyti ką nors aiškaus, konstruktyvaus. (Poetų pokalbiai apie kolegų knygas kartais virsta nesibaigiančiais priekaištais kritikai, apie pačią kūrybą nieko kontraversiško nepasakant.) Ne viską eilėraštyje galima palikti priešingų jėgų susikirtimo aikštelėje. Kas tokiu atveju pasirenkama? Deklaracija, kurios nepajėgiama atnaujinti – ramiausiai (ką padarysi...) arba su bejėgišku įtūžiu kartojamos stereotipinės frazės. Kuo jas bandoma pakeisti? Žaisminga didaktika, metafora, žyminčia pageidaujamą išgyvenimo kryptį. O čia jau viskas priklauso nuo poeto individualybės ir meistriškumo. Tikras išganymas – filosofinio mąslumo akimirkos, vedančios idėją į tvirtą perspektyvos ir apibendrinimo kelią. Belieka išvengti niveliacijos, pakartojimų; o iki jų netoli: „Senas miršta? /Miršta... Taip, tačiau /žemės įsčiose jau gema naujas“ (E. Mieželaitis. „Aleliumai“, p. 540); „Bet kol mes kosim, /įlindę į kampą, /Kiti ateina, /linksmi ir gražūs“ (A. Baltakis. „Duona ir debesys“, p. 35); „...iš nukritusio obuolio /Sėklos turi išdygti“ (V. Rudokas. „Rugių šviesa“, p. 44); „Ir sulaužytos ietys iš žemės vėl pradeda dygti“ (J. Strielkūnas. „Vėjas rugiuos“, 1971, p, 6)... Koks ryškus šiose citatose braižų individualumas, o išgyvenimo kryptis – ta pati. Ginčo ir argumentų poetika nebus įtaigi, kol neatsisakysime elementaraus, seklaus priešpastatymo (,,O baldai? O kilimai /Paties nedomina?“ – ,,niekinu tą vienadienę garbę“). Anokia čia polemika, jei Aš žavus teisuolis, o Jis nepataisomas miesčionis. Jeigu jau skolinamės dramos elementus, imkime ir tikrą dramatizmą. O tai jau mažiausiai dvi galingos jėgos, jų priešprieša; lyg ir neįvardintos, bet nuolat jaučiamos jos J. Strielkūno eilėraščiuose. Kiek jėgos, atvirumo ir jaudulio dramatizmas duoda naujai J. Macevičiaus lyrikai! Ar mažiau to būtų minėtame aistringame V. Reimerio eilėraštyje „Jaunimas. Polemika“, jeigu neatsitrenktume į prastos publicistikos frazes? Ironija ir rimtumas nesiriša A. Maldonio „Reportaže iš mažo miestelio“.

       Tendencija yra tendencija. Su savo pliusais ir minusais. Su savo naujumu ir galinga tradicijos jėga. Beje, dar apie tradiciją. Ką čia nuolat minėjome? Minties valdžia. Žiūrėjimas į reiškinių prieštaringumo gelmę. Aiškinimosi svaigulys. Bet juk tai sąvokos, ėjusios iš lūpų į lūpas, kai buvo kalbama apie mūsų intelektualiosios lyrikos suklestėjimą. Iš tiesų čia aptartąją kryptį galime pavadinti intelektualiosios lyrikos tąsa. O šioji – ar iš dangaus nukrito? Kodėl, kalbant apie ją, apeita V. Mykolaičio-Putino arba A. Venclovos lyrika? Intelektualus eilėraštis – ar tai ne tasai senas ir tradicinis (,,loginiai argumentai, objektyvus žinojimas“), tik kaip lauktą svečią priėmęs dabarties žmogaus sąmonės pakitimus (pažinti, susikaupti, apmąstyti) ir mintį iš gilumos pastūmęs į pirmą vietą, atidengęs patį mąstymo būdą?.. Jis kinta ir toliau. Pažinimo siekis, tapęs jo impulsu ir atspara, pasuko į kitas sritis. Dingo turistiškai paviršutiniškos lyrinės kelionės po visą pasaulį. Planetos miestų ir socialinių konfliktų židinių bėglų išvardijimą keičia atidesnis žvilgsnis į save, į kasdieninę aplinką, į konkretų objektą ar įvykį. „Apėjęs žemę, /Prieisiu save“, – užbaigia eilėraštį ,,Kelionė“ A. Baltakis (rink. „Duona ir debesys“, p. 41). Kūrinio pretekstas – ne kas pamatyta, o kas širdimi išgyventa.

       Širdies šviesa. Štai kas atgaivina protingą sentenciją, dedamą dažno programinio eilėraščio pagrindu.

       ____________________
       1 F .  E n g e l s a s .  Liudvigas Feuerbachas ir klasikinės vokiečių filosofijos pabaiga. V., 1967, p. 8.
       2 «Teaтp», 1976, Nr. 11, p. 119.
       3 „Literatūra ir menas“, 1977, VIII.13.
       4 Žr. kn. Šiuolaikinės lietuvių literatūros bruožai. V., 1969, p. 449–506. (Atgal>>>)
       5 Г .  П о с п е л о в .  Лирика. M., 1976, p. 34.
       6 Г .  B .  Ф .   Г е г е л ь .  Эстетика, T. 3. M., 1971, p. 390.
       7 Šį teiginį reikia priimti su išlygomis, prisimenant, pvz., tokią jo mintį: „poezijos menas neturėtų siekti absoliučiai izoliuotos padėties konkrečios tikrovės atžvilgiu, būdamas patsai gyvenimiškas, jis turi eiti į gyvenimo tankmę“; ten pat, p, 379.
       8 Kadangi iš kitų A. Žukausko knygų necituosime, toliau bus nurodomas tik puslapis.
       9 LTSR MA darbai. A serija, t. 2 (36), 1971, p. 200.
       10 Л .  Г и н з б у р г ,  O лирикe. Л., 1974, p, 11.

       Sventickas, Valentinas. Eilėraščio keliais: Kritikos straipsniai. – Vilnius: Vaga, 1978.

       Skaityti toliau
Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Genys 2 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guillaume Apollinaire 2 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilona Gražytė-Maziliauskienė 1 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 40 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Mečkauskas-Meškela 1 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 13 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 50 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1