***
Labiausiai norėjau,
kad tu palydėtumei
net iki ąžuolo, bet
palydėjai tiktai iki ąžuolo.
Aršiai norėjau skraidyti, bet
Veidrodis tik iki dvidešimt metų
Gražiai atspindėjo lakūną S.S.
Dar, atrodė, padės man
tyla, lietūs, griausmas,
kalnai ir kriokliai, tačiau
aš nebuvau atsparus rankų laužymui,
juodajai atmenai, baltajai atmenai...
Ar įmanu tai paslėpt bažnytėlėj,
sumažint, įvaikinti arba įtėvinti?
Ar beįmanoma tai aukštumėlėj užkasti,
sudeginti pievoje? Ir ar bereikia tam
prievarta ritinti akmenį?
Stacevičius, Stasys. Luktels ūkaujančių Bedugnis: Eilėraščiai. - Vilnius: LRS leidykla, 2003.
***
Veidrodinio akmens gelmėje,
kur a. atilsį tėvui,
dabar įžiūrėjau
kažką jau nevaikišką,
prarastą laiką,
neprarastą laiką.
Berods, atsispindi
blyški kalno aura,
ryškus debesis
nelyg tiranozauras,
aš, tu, lelija.
Veidrodinio akmens gelmėje,
kur a. atilsį tėvui,
gal vakar regėjau
jaunatvišką veidą,
ir tąsyk tikėjaus išdidinti
savo jaunatviškas,
šėlstančias valandas,
bent iki metų,
o šiandien norėčiau
sugniaužti į valandą
dvidešimt metų.
Berods, atsispindi
kažkas vos įmatomo:
požvarbės mintys
ir viešpaties atomai,
lyg ir vestuvinė nuotaika,
jau vėlyva mano nuotaka,
aš lyg šalia,
kelios šiltos švieselės,
blyški lelija,
kelios grakščios bangelės,
skrajūnas, takelis,
aš, tu, mes,
deja, gelmėje.
Stacevičius, Stasys. Luktels ūkaujančių Bedugnis: Eilėraščiai. - Vilnius: LRS leidykla, 2003.
***
Stoiškai šaltyje stovi stulpai,
elektra, regis, mano plaukais
iš kraštovaizdžio teka sielovaizdin,
o iš sielovaizdžio grįžta kraštovaizdin.
(Vidur giedriausio sielovaizdžio
stovim jauni ant gražiausio piliakalnio,
tikim žaibais ir vaikais,
o kažkur darganotam kraštovaizdy
stovim, deja, nejauni
ant gražiausio piliakalnio,
tikim žaibais ir plaukais.)
Elektra iš sielovaizdžio teka kraštovaizdin,
o iš kraštovaizdžio grįžta sielovaizdin,
bando sielovaizdis purtyt kraštovaizdį,
tačiau kraštovaizdis krečia sielovaizdį...
Vėtroj ir šaltyje mano plaukais
elektra tarp piliakalnių teka ir teka,
kol perdegs man akys.
Stacevičius, Stasys. Luktels ūkaujančių Bedugnis: Eilėraščiai. - Vilnius: LRS leidykla, 2003.
***
Siaubia regėjimą
pienių galybė
ir akina eiti
tolybės tolybėn,
ieškoti ramiausio akmens
ar... Vėl siaubia regėjimą
aštrios ražienos
ir akina eiti
aštrybės aštrybėm:
ieškoti akmens be akmens
ar... Vėl siaubia regėjimą
sniego švytėjimas
akina eiti
pusnynai pusnynais,
vilioja ieškoti
šilčiausio akmens
ir gal dar priešvestuvinio veido
bruzgynuose, vėputiny, mėnesienoj,
erdvėj tarp lėktuvo ir sniegenos.
Eiti ir eit,
kur po debesiu ar po egle,
tarp usnynų ar pusnių
kairiajam delne lyg žvaidždėlapy,
o dešiniajam delne lyg žemėlapy
aišku, kur eiti ir eit,
kad praeičiau
pro akmenį
lyg pro nukritusią žvaigždę
prieičiau ilgas vestuves
ar tyliausias mišias.
Eit ir eit,
vengiant kelio,
kad gal paskutinės
lakūno ląstelės
išsaugotų galią...
Ir?
Daug akmenų
nedidutėj knygelėj,
kurią dėl lengvumo
paimsiu į kelią,
kad nebepareičiau
pražuvėlio veidu
per pienių žydėjimą,
pusnių švytėjimą,
per kažkieno mėnesienas,
per priešų ražienas...
Per viešpaties ūkanas,
Neminint raitelio lūkesčių,
Eiti ir eiti.
Stacevičius, Stasys. Luktels ūkaujančių Bedugnis: Eilėraščiai. - Vilnius: LRS leidykla, 2003.
***
Už sidabrinį pradingusį debesį,
už sidabrinę beveik vieną valandą,
už visa tai, kas galėjo negera būt...
Už nesugrįžtančias mano kraujagyslėm,
už nesugrįžtančius tavo kraujagyslėm,
už tebeplyštančias mūsų kraujagysles!
Dar - už ugnelę galvoj ir tarp kojų,
už šiaurės pašvaistę, kurią pramiegojom.
Už užvakar užverktas tavo akis,
už krūtinėje ūžiantį šventąjį karą!..
Blykst blykst - sidabrinė taurelė.
Stacevičius, Stasys. Luktels ūkaujančių Bedugnis: Eilėraščiai. - Vilnius: LRS leidykla, 2003.
***
Linkt
saulei
linkt linkt gal keliolikai šiaurių,
linkt linkt Vakarams, linkt Rytams, linkt vaikams,
linkt linkt draugui, linkt kraugeriui,
pusniai ar usniai,
linkt linkt į šalis
kilmingajam, prasčiokui, -
liūdna
lyg susenusi balerina
obelis
mano
vėtroje
šoka.
Stacevičius, Stasys. Luktels ūkaujančių Bedugnis: Eilėraščiai. - Vilnius: LRS leidykla, 2003.
***
Naktį
ant akmenio
kalno viršūnėj
beveik nejudėdama
stovi, ištiesusi
dar pilnakraujes rankas į šalis -
gal dviem pusėms nakties,
dviem puselėms rugsėjo,
dviem mūsų tikėjimams… Jau panašėji
į gyvąjį kryžių giedrėjančiu veidu,
tapytojos rankom, keliautojos kojom…
Alsuoji šilta ir pilna krūtine, melzgana,
gelzgana, lyg jauna, lyg jau ne,
skaidrią rudenio naktį ant akmenio.
Stacevičius, Stasys. Luktels ūkaujančių Bedugnis: Eilėraščiai. - Vilnius: LRS leidykla, 2003.
***
Iki naujojo amžiaus žiemos
visos juodligės susirimuos
su nežinomais gotais,
su baltais, su jotvingiais,
gal dar su juodvarniais,
ir išvažiuosime juoktis prie jūros,
kad nieks negirdėtų,
kaip vėtroj kvatojasi
gal paskutinis neaukštas indėnas
ir juokias su juo atšiaurioj mėnesienoj
gal priešpaskutinė tikroji indėnė,
ir… Atsikratysime gal
juodų mokslų,
susigrąžinsim nežinomą mokytoją,
o dabar… Sidabrinę,
gražiai pajuodavusią
ir paskutinę tikriausiai taurelę
iškeisk, jei gali,
man į priešpaskutinę,
apgink nuo žinios,
mokyki nežinios…
Iki naujojo amžiaus žiemos!
Stacevičius, Stasys. Luktels ūkaujančių Bedugnis: Eilėraščiai. - Vilnius: LRS leidykla, 2003.
***
Pragarmėm dvelkia
mudviejų pėdos sniegynuose,
primena vėjas,
jog turime veidus,
akis, rankas, kojas,
ir išliekamoji pusnynų vertė vis didėja,
pūga neša požvarbes medžiagas,
svilina, degina,
perstato katedras,
pridengia pragarmes,
artina tolimą brolį ar seserį,
ir, regis, jau pusnių sostinėj esame,
sveikinam vakarą.
Stacevičius, Stasys. Luktels ūkaujančių Bedugnis: Eilėraščiai. - Vilnius: LRS leidykla, 2003.
***
Užsirūkyti! Prieš audrą, prieš giedrą!
Prie sąsiuvinio, skirto seseriai viešpaty!
Prie ūkanotų didžiulių atlasų,
Prie Magelano ir Beringo sąsiaurių!
Prie įėjimo į pranašo būstą
užsirūkyt! Į akis jau nepūsti
nei Kristui, nei Budai, nei tau, varge mano!..
Užsirūkyt šaltoje Ugnies žemėje!
Dar! Stiprų dūmą užplėšti norėčiau
prie sąsiuvinio, skirto priešams ir priešpriešoms,
nes kartais dūmai naikina atstumą
ar… Viesulas senojo židinio dūmais
ne galą, o pabaigą piešia.
Stacevičius, Stasys. Luktels ūkaujančių Bedugnis: Eilėraščiai. - Vilnius: LRS leidykla, 2003.