jolita skablauskaiteTarp žydinčių sodų raudonuoja provincijos miestelio stogai. Labai žydru dangumi ritasi pabalusi saulė. Didelio prašmatnaus namo terasoje pirmyn ir atgal vaikštinėja vyriškis. Jis įsiutęs, mostaguoja rankomis, keikiasi, šaukia:

– Milda! Milda! Ei, kur dingo ta šlykšti bobšė!?
– Aš – čia, – pasigirsta nuolankus balsas.

Į terasą visom keturiom įšliaužia išblyškusi moteris palaidais, juodais plaukais. Ją pamatęs, vyriškis dar labiau įsiunta.

– Gal manai šiąnakt vėl čia pasilikti? Nešdinkis į pašiūrę! Tavo vieta ten. Tik baldus tepi, – prišokęs spiria jai į užpakalį. – O dabar marš į virtuvę! – Jis dar kartą spiria jai.

Milda ropoja terasa tolyn. Ji viskuo primena žemą liesą kumelę. Tiesūs susivėlę plaukai krenta ant pečių, nugaros – visai kaip arklio karčiai. Priekiniai dantys – smarkiai atsikišę. Nuo amžino spardymo jai pažeisti stuburo nervai. Moteris lyg gyvulys turi vaikščioti keturiomis. Jos kojos plonytės it degtukai, o rankos – ilgos, raumeningos.

Apsivilkęs ryškiaspalve striuke, kažką sau burbėdamas, vyriškis energingai žingsniuoja po terasą. Ima garsiai skambėti bažnyčios varpai. Dangus virš terasos prisipildo keistai suokiančių paukščių. Vyras persisveria per turėklus ir nusispjauna. Gauruoti paukščių šešėliai nubėga lygia sodo žole.

Milda virtuvėje dabar plauna indus ir išgąstingai žvilgčioja į duris, ar nepasirodys vyras. Išblyškusiame veide liguistai blizga akys. Netrukus garsiai rėkdamas jis įgriūna virtuvėn.

– Oi, kaip tu man nusibodai! – priėjęs prie stalo, atsilaužia dešros gabalą, žiaumoja jį be duonos. – Žinai, aš truputį nusnūsiu. Jeigu skambins, pažadink, – jis nusivelka striukę ir iki pusės nuogas dar vaikštinėja po virtuvę. Tai stambus aptukęs vyras. Jo išvaizda kažkodėl kelia fizinį pasibjaurėjimą. Tiesiai iš krano atsigeria vandens, ranka nusišluosto burną. – Nusnūsiu. Rytoj reikės anksti keltis.

Jau aprimęs išeina. Dūlina per kambarius, prigrūstus brangių baldų ir kilimų. Įėjęs į vieną, užtraukia ant langų užuolaidas ir atsigula ant sofos. Tuoj pasigirsta garsus knarkimas. Kelios musės blaškosi po kambarį, viena nutupia miegančiam ant kaktos.
Suplovusi indus, Milda atsigula virtuvėje prie durų. Lėtai slenka laikas. Kažkur muša laikrodis. Vėjas plevena ir pučia margas užuolaidas. Pasidėjusi ant kelių galvą, Milda įsistebeilija į vieną tašką. Taip praslenka kokios dvi valandos. Ji net nekrusteli.
Staiga garsiai sučirškia telefonas.

– Ji, – sušnibžda Milda ir bando atsistoti, bet kojos susipina su rankomis, ir ji pargriūna. Telefonas čirškia ilgai, įnirtingai. Girdėti, kaip sustaugia jos vyras ir plumpsi prie telefono aparato.
– Brangioji! – rėkia. – Aš tuoj atvažiuoju! – Paskui trenkia ragelį ir springdamas keiksmažodžiais, įvirsta pro duris. – Ko nepažadinai! – iš visų jėgų spiria Mildai į užpakalį. – Tau dar atsirūgs. Pamatysi. – Ant nuogo kūno jis apsivelka striukę, susisagsto ją.
– Juliau, kada grįši? – klausia Milda, gulėdama ant grindų.
– Koks tavo reikalas, sąšlava.
– Bet turiu tau pataisyti vakarienę, išvirti arbatos.
– Eik velniop!

Priropojusi prie lango, atitraukia užuolaidą. Mato – jos vyras jau važiuoja iš garažo.
Vakaras. Už langų žydi alyvos. Milda koridoriuje įžiebia šviesą. Ilgai stovi prie veidrodžio. Paskui pradeda verkti. Ją ima tampyti traukuliai. Atrodo labai baisiai. Garsiai inkščia, raitosi ant grindų. Šiąnakt sapnavo juodus dobilus ir dar kažką klaikaus. Rėkė per miegus. Kraupi nuojauta. Bet turi pagaliau susivaldyti. Atrodo, visam pasaulyje nėra nė vieno žmogaus, galinčio ją užjausti. Gal nueiti pas Barbą, ji tokia sena, išmintinga ir Mildai nėra ko jos gėdytis. Kad tik išgirstų žmogaus balsą, kitaip numirs iš nevilties. Bando ranka sulyginti piestu atsistojusius plaukus, bet pagaliau, ar tai svarbu, kai vaikštai keturiom. Suknelė purvina, suglamžyta, joks drabužis nepaslėps gyvulio išvaizdos. Reikia eiti pas Barbą.

Nenatūraliai žalias dangus spindi virš pasiutusiai nuobodaus miestelio. Saldžiai suokia lakštingalos. Greit nugriaudės pirmasis griaustinis, ir aplinkui sulapos medžiai. Kiemuose dar aidi vaikų balsai, girgžda sūpuoklės, vienas kitas žmogus nueina gatve. Milda ropoja pačiu gatvės pakraštėliu. Barbos vieno kambario namas – čia pat, už posūkio. Priešais išbėga lodamas šuva ir taikosi įkasti jai į veidą.

Barborai užtenka didžiulio pamėkliško kambario, guolio jame, staliuko ir mažos lempelės, užtenka maisto ir būtiniausių drabužių. Jai linksmiausia pačiai su savimi. Jai niekada nebūna nuobodu.

Štai sėdi užsidegus lempelę ir krapšto nosį.

– Sveika, Bora, – sako Milda.
– Kodėl – taip vėlai?

Gelsvi lempelės atšvaitai virpa po visą belangį, labai aukštomis lubomis kambarį. Stipriai kvepia ramunėlėmis. O už kambario sienų baltuoja sodai, srūva žvilgantis vanduo, bet plonutėlių kaulų senutei visa tai nerūpi, jai neįdomus tikrasis pasaulis, bet štai „tikrasis pasaulis“ stovi priešais keturiom kojom ir žiūri drėgnom, nelaimingom akim.

– Prigulk ant demblio. Matau, kad blogai atrodai, – Barbora pariečia po savimi plonas kojas, apmautas gauruotomis kojinėmis.

Nusitraukusi nuo rankų storas brezentines pirštines, Milda numeta jas kampan.

– Gal tu jas apsiauk batais, – pasiūlo Barba.
– Nei šis, nei tas, – atsako Milda, išsitiesdama ant purvino demblio. – Greit visai nebegalėsiu vaikščioti.
– Galėsi. Ir net dviem kojom, kaip visi.
– Ne, Bora, negalėsiu.
– Galėsi. Aš tau padėsiu. Nenusimink, – Barbora vėl krapšto nosį. Paskui jos rankos ant staliuko paviršiaus ima braižyti nesuprantamus ženklus. Ji tokia susitraukusi, tokia mažutė šiame didžiuliame kambaryje.
– Kas vakarą Julius išdumia su mašina ir grįžta jau naktį.
– Kaip manai, kur jis išvažiuoja? – klausia Barbora.
– Įsisodina ją ir... važiuoja kur nors į mišką, – Milda ištiesia į priekį savo ilgas rankas. – Aš pripratau, kad tik ne spardytų.
– O kada grįžta?
– Kartais net pirmą valandą nakties arba antrą.
– Aha. O ji – ką, neturi namų, kad pas ją negali?
– Su tėvais gyvena.
– Neištekėjusi? – vis klausinėja Barbora.
– Ne.
– Aišku. Ir seniai taip?
– Jau keleri metai. Anksčiau buvo kita.

Mildos balse girdėti visiška neviltis. Ji apsiverčia ant šono ir padeda galvą ant rankų.

– Pabūk pas mane kelias dienas ir naktis. Pamatysi, viskas pasikeis.

Barbos akių žvilgsnis hipnotizuojantis.

– Kas pasikeis? Visą gyvenimą vaikščiosiu keturiom, – Milda nusuka veidą į sieną.
– Juk tu norėtum jo mirties? – klausia senė.
– Taip, – pasigirsta nė kiek nedvejojantis balsas nuo demblio.
– Puiku, – sako senė. Jos veidas skendėja lempos šešėlyje.
– Tu jį nužudysi? – išsigąsta Milda, visom keturiom atsistodama ant demblio.
– Nusiramink. Pagyvenk pas mane nors savaitę, – Barba priėjusi paliečia Mildai nugarą. – Pailsėsi.
– Jis mane užmuš.
– Nebijok. Aš ką nors sugalvosiu.

Barba jai pakloja guolį kitame kambario kampe. Paskui ima taisyti stiprius žolių antpilus.

Neaišku, kiek laiko jos praleidžia kambaryje. Nesuprasi, kada diena, o kada naktis. Laikas tarytum sustoja. Milda visąlaik guli, Barbora ją girdo žolių nuovirais, o kai užmiega, pasilenkusi kažką daro prie jos veido. Milda verkia, blaškosi ir rėkia per miegus. Dažnai šaukia du žodžius: pasigailėk ir nubausk. Borą klosto ją antklode, kuri vis atsiduria ant grindų.

Pagaliau neaišku kuriuo paros metu Barbora pažadina Mildą ir liepia jai apsirengti. Ta dairosi aplinkui, nesuprasdama, kur esanti.

– Šiandien tavo vyras anksčiau pareis namo. Klaus kur buvai. Sakyk – pas Elmiškius. Jis klaus, kas tie Elmiškiai. Sakyk, kad nežinai, bet prisistatę kaip tolimi giminaičiai. Laikę pas save, vaišinę, neišleidę namo, nes norėję sužinoti, kas per aitvarai sunešę jums tokius didelius turtus. Jis supyks, bet greit nurims. Ką tavo vyras paprastai geria: kavą, arbatą ar alų?
– Arbatą.
– Išvirk jam arbatos. Į ją įdėk du šaukštelius štai šio tepalo, – Barba paduoda jai buteliuką. – Gerai išmaišyk.
– Tai nuodai? – Mildos akyse šmėkšteli baimė.
– Ne. Išgėręs tuoj užsimanys miego. Ir miegos tol, kol ana moteris paskambins telefonu. Tu atsigulk šalia ir kol miegos, glamonėk jį.
– Nedrįstu prie jo net prisiliesti, – Milda vėl išsigąsta.
– Reikia. Glostyk veidą, bučiuok ir visąlaik kartok: aš atimsiu tau protą, aš atimsiu tau protą. Kai tik išgirsi čirškiant telefoną, išlipusi iš lovos, čiupk ragelį. Jeigu tai bus ana moteris, prašyk palaukti. Paėmusi kokį lengvą metalinį daiktą, tvok jam iš visų jėgų per galvą.
– Julius mane užmuš, – Milda užsidengia rankomis veidą.
– Viskas bus gerai. Nespės susivokti. Pašnekėjęs telefonu, kaip visada, išvažiuos.
– O ką man veikti paskui?
– Laukti šviesių dienų. Tik padaryk viską, kaip sakiau.
– Gerai.

Milda paima buteliuką. Kai atidaro duris, vidun plūsteli gaivus rytmečio oras, vėjas pastvėręs nuo nugaros plaukus, bloškia juos veidan. Barba su gailesčiu žvelgia į sunykusį Mildos užpakalį, į plonas kojas ir neproporcingai ilgas raumeningas rankas, apmautas brezentinėmis pirštinėmis. „Turi pasisekti“, – sušnibžda pati sau.

Lauke akis apžilpina saulė. Vėjas ir toliau šiaušia jos pleiskanotus nutriušusius plaukus. Gatve eina žmonės. Jie stengiasi nežiūrėti į ropojančią Mildą.

Pagaliau ji pasiekia savo triaukštį namą, apaugusį žydinčiais vijokliais. Stovėdama ant paskutinės laiptų pakopos atsisuka, saulė ryškiai apšviečia pavargusį išsigandusį jos veidą. Didžiulėje apvalioje klomboje priešais laiptus siūbuoja tulpės. Milda dingsta name.

Julius vilki ta pačia marga striuke.

– Tu!

Priėjęs spiria Mildai į užpakalį. Jo veidas persikreipęs iš pykčio lyg japoniška kaukė.

– Išklausyk mane, – sako ramiai, kaip buvo pamokyta Barbaros, bet Mildos veidas iš profilio – kažkoks nenatūralus, įsitempęs.

Julius nustebęs žiūri į žmoną.

– Kur valkiojaisi?
– Buvau pas Elmiškius. Jie tavo tolimi giminaičiai. Sutikau juos turguje. Prikibo kaip erkės. Parsitempė namo. Vaišino, kalbino, vis norėjo sužinoti, kodėl mes tokie turtingi. Sako, kaip gali inžinierius, gaudamas šimtą dvidešimt rublių algos, turėti didžiulį namą, garažą, mašiną, šiltnamį ir t. t.

– Bjaurybės. Ir ilgai jie tave kamantinėjo?
– Pats matai, kada grįžau.

Milda atsigula ant puošnaus kilimo. Dabar sunku atsikirti – kur jos rankos, o kur kojos.

– Ir ką tu jiems priplepėjai? – klausia ir jo riebūs išblyškę skruostai ima tirtėti.
– Aš gi nieko nežinau.
– Teisybė.

Pakilusi nuo kilimo, nuropoja į virtuvę taisyti Juliui arbatos. Pripuolęs jis nori spirti jai į užpakalį, bet persigalvoja.

– Nevykėliai! Iš pavydo manęs nekenčia. Nekenčia. Ir aš jų nekenčiu! Apšikt visus! Kas tie Elmiškiai...

Virtuvėje girdėt jo balsas. Milda uosto buteliuką, Aišku, keturiom ,,kojom“ ruoštis virtuvėje yra labai sunku, bet ji pripratusi. Tarp puodų matosi tik vikriai besisukiojantis jos užpakalis. „Kas bus, tas...“ – murma. Viena ranka paėmusi padėklą su pastatytu ant jo puoduku, trim ,,kojom“ kibilkščiuoja pas vyrą. Jis sėdi fotelyje prasisagstęs striukę, po ja – jokių marškinių, matyti balta plati beplaukė krūtinė.

– Kažko mane troškina, – sako paimdamas padėklą. Geria arbatą, – labai skanu, kaip niekad.

Jo veidas ir figūra dabar jai kelia fizinį pasišlykštėjimą. Nėra labai storas, bet atrodo tarytum nulipintas iš tešlos. Mažos akutės beprasmiškai bėginėja po kambarį, apsistoja ties baldais, sienomis, Mildos pakaušiu.

– Dabar eisiu miegoti, – nuo arbatos jo storos lūpos šlapios ir blizga, – jeigu kas skambins, pažadink.

Jis išeina į kitą kambarį. Ten nenusirengęs, neužsitraukęs užuolaidų, nuvirsta ant sofos. Tuoj pasigirsta knarkimas.

„Kas bus – tas...“ – murma Milda virtuvėje plaudama puoduką. Tuščią buteliuką ji paslepia.

Paėmusi nuo kėdės tarką, nusineša ją į kambarį ir padeda šalia telefono aparato.
,,Kas bus, tas...“

Krūpčiodama ropščiasi į sofą. Atsigula šalia vyro. Ištiesia raumeningas rankas. Ilgai laiko jas virš Juliaus galvos. Jis knarkia, net nosis juda. Mildos pirštai truputi dreba. Pamažu jie nusileidžia ant veido. Vyras nieko nejaučia.

– Aš atimsiu tau protą.

Milda atsigula ant Juliaus. Dabar ji visai nepanaši į keturkojį padarą.

Po kiek laiko suskamba telefonas. Nulipusi nuo vyro, priropoja prie staliuko.

– Taip, – sako į ragelį, – tuoj, – ir paėmusi tarką, eina prie sofos. Užsimojusi iš visų jėgų tvoja ja Juliui per veidą.
– Išprotėsiu. Ko daužaisi!? – surinka jis ir vienomis kojinėmis bėga prie telefono.
– Klausau, – kurį laiką tyli į ragelį. – Gerai, – sako. Padeda ragelį. – Išvažiuoju, kaip visada, su reikalais, – pasako Mildai. Apsiauna batus. Eidamas prie durų, grįžteli į žmoną.
– Žiūrėk namus.

Tai paskutiniai jo žodžiai. Tarpduryje sušmėžuoja ryškiaspalvė striukė ir dingsta. ,,Kas dabar bus?“ – niurna Milda. Ją krečia pasiutęs nerimas. Visuose kambariuose, net koridoriuje uždega šviesas, kad būtų jaukiau. Sekcijų lentynose suspindi krištolas. Kambariuose – jokių paveikslų, sienos ir grindys nuklotos brangiais kilimais. Tarp jų Milda atrodo visai apgailėtinai. Ji įlenda į kampą ir tūno išplėstomis akimis žiūrėdama į šviesos užlietus kambarius. Slenka valandos. Užeina audra. Ima griaudėti pirmoji šį pavasarį perkūnija.

– Aš tau atimsiu protą! – garsiai surinka Milda, ropodama į kambario vidurį. Neplauti sulipę plaukai karo abipus veido. – Dieve, kokia aš baisi, – garsiai sako žiūrėdama į veidrodį, – nors telefonas suskambėtų. Nieko. Tik griaustinis dunda. Reikėtų pasipuošti, – kažkodėl pamano.

Apsivelka juodą blizgančią suknelę ir ant galvos užsimeta juodą skarą ilgais šilkiniais kutais. Ją krečia šaltis, tarsi kas būtų apipylęs šaltu vandeniu.

– Proto galas, – staiga garsiai pasako.

Perkūnija už langų rimsta. Milda atsineša dubenį, skudurą ir, suvyniojusi kilimą, plauna grindis. Jai ima trūkti oro. Priėjusi atidaro langus. Po to vilnoniu skuduriuku blizgina baldus. Paskui plauna langų stiklus.

Laikrodis ant sienos rodo tris valandas nakties.

– Nesuprantu, kodėl staiga man taip gera pasidarė, – ji permeta ant nugaros vieną skaros kampą.

Milda visą naktį tvarko, valo namus.

Aušta. Ji užgesina šviesas. Pro pravirus langus plūsta žydinčių sodų kvapai. Čiulba lakštingalos. Pašėlusiai čiulba lakštingalos. Pašėlusiai čiulba. Milda bando sustumti du stalus. Pavargusi parkrinta ant grindų. Teka saulė. Purpurinė šviesa nuplieskia juodai apsirengusią ,,keturkoję“ būtybę. Pagaliau jai pavyksta sudurti stalus. Užtiesia ant jų baltą staltiesę. Pravėrusi sekcijos duris, ilgai žiūri į sidabrinius kandeliabrus. Paėmusi vieną, atneša ant stalo. Grožisi juo. Atneša kitą. Kažko išsigąsta. Suglumusi nuropoja prie sekcijos. Atidaro dureles, kur stovi sukrautas krištolas. Pakilnoja vieną taurę, kitą. Atsisukusi pasižiūri į baltai uždengtus stalus. Vėl uždaro dureles. Iš kažkur paėmusi dvi ilgas žvakes įstato jas į kandeliabrus.

Dabar ji visiškai rami. Saulė apšviečia veidą. Jis rausvas, patenkintas.

Lakštingalų nebegirdėti. Čiulba kiti paukščiai. Už medžių jau bunda miestelis. Ima burgzti mašinos.

Milda nuropoja į vonią. Nusiėmusi nuo galvos skarą, prausiasi sugrubusias rankas, veidą. Prieš veidrodį šukuojasi plaukus. Supynusi prismeigia juos prie pakaušio. Vėl užsimeta ant galvos skarą. Uosto ant spintelės sudėliotus flakonėlius. Kruopščiai kvėpinasi. Išėjusi sodan, priskina raudonų tulpių su violetiniais pakraštėliais ir pamerkia jas į vazas. Po to pusryčiauja. Geria arbatą ir valgo sumuštinius. Jos veide – jokio nerimo. Sučirškus telefonui, veido išraiška nesikeičia. Priropoja prie aparato. Paima ragelį:

– Alio.

Paskui ilgai tyli. Jos veido nesimato, tik raumeningos rankos. Sako:

– Kelintą valandą? Neaišku? Ne vienas. Ji taip pat žuvo? Tuoj pat atvažiuoti į morgą. Koks adresas? Važiuoju.

Padeda ragelį. Mildos veidas truputį pabalęs, pasaulis staiga jai pasidaro labai skaidrus ir šaltas. Paėmusi piniginę, suskaičiuoja pinigus, įsimeta ją į rankinuką.

Morge parodo jos vyro lavoną. Jis – be galvos. Atiduoda jai ryškiaspalvę striukę.

– Galvos dar nerado, – burbteli tas su baltu chalatu. – Ieško, – priduria.

Paskui Milda sužino, kad Juliaus meilužė liko gyva, tik jai amputavo kojas. Jie trenkėsi į medį, po to nusirito nuo kalno.

– Įvyko, – taria sau. – Proto galas.

Lauke nepakenčiamai dvokia alyvos. ,,Nereikės pirkti gėlių,“ – pagalvoja. Įsiropščia į taksi, nuvažiuoja į paštą ir pasiunčia telegramas, po to grįžta namo. Jaučiasi pavargusi. Telefonu užsako karstą. Viskas jau paruošta. Belieka tik langus uždengti audeklu.

Juliaus galvos taip ir nerado. Milda turi laikyti karstą uždarytą.

Kandeliabruose skaisčiai šviečia žvakės, mesdamos ilgus šešėlius ant gėlių.

Po laidotuvių giminės suguža į namą, nes „keturkojė“ Milda negali pakęsti restoranų ir kitokių viešų vietų. Jai labai gera. Pro atlapus langus vidun plūsta gaivus oras. Ilgai neleidžia degti šviesos – toks neapsakomai gražus vakaro dangus mėlynuoja virš sodo medžių. Staiga prisimena Barbą: ,,Kodėl aš jos nemačiau per laidotuves ir anksčiau nemačiau ir dabar nėra?“

Trečią dieną visi išvažiuoja, namai lieka tušti. Milda visai nebijo, atvirkščiai – jaučiasi puikiai, stuburo beveik nebeskauda, pamano, ko gero, sulauksianti tos dienos, kada kaip visi žmonės vaikščios dviem kojom.

Į namą prilenda visokiausių vabalų. Jie ropoja grindimis, lubomis, sienomis. Ypač daug skruzdėlių. Jokie chemikalai nepadeda.

Visi Juliaus pinigai atitenka Mildai. Jų labai daug, o tereikia vien maistui. ,,Nors vaikas būtų,“ – su apmaudu galvoja.

Nebijo net vaiduoklio. Nemirksėdama žiūri, kaip jis išnyra iš blausios tamsos, begalvis, apsivilkęs tik tą ryškiaspalvę striukę, vietomis aptekusią krauju, bastosi po koridorius, kilnoja telefono ragelį, atsigula ant sofos, vėl atsikelia, eina į virtuvę – ir taip kiaurą naktį. Keista, ji visai pamiršo Juliaus veidą. Tuoj po laidotuvių sudegino visas jo nuotraukas. Pati nežinojo, kodėl taip daro. Skirtumas toks – vaiduoklis jos nespardo. Jis šlaistosi po visą namą, nieko blogo jai nedarydamas. Vietoj galvos žioji kiaurymė, juoda tuštuma – ir jokio balso, jokio menkiausio garso. Mildai jis be galo įkyrėjo, kai tik pamato, tuoj krūtinę užgula baisus sunkumas, ji negali net pajudėti, visi sąnariai keistai suglemba, karščiuoja akys ir labai pykina, net atsikėlusi ryte dar negali valgyti, tik apie pietus praeina šleikštulys.

Nuropoja pas Barbą prašyti patarimo, bet ta nenori įsileisti. Tada Milda įkiša ranką tarp durų ir per plyšį apsako jai savo bėdą.

– Laikas išgydys tave, – sušvapsi senė bedante burna ir, nustūmusi Mildos ranką, užtrenkia duris.
– Tfu, – nusispjauna Milda.

Gal Barborą dabar ima pavydas, kad Milda tapo baisiai turtinga. Bet negali būti.
Sužino labai garsaus gydytojo pavardę ir ryžtasi pas jį nuvažiuoti.

Gydytojas nuodugniai ją apžiūri. Jis be galo malonus ir niekuo nesistebi. Nuo jo vaistų Mildai ima tvirtėti kojos, o stuburo skausmus – lyg kas ranka nuima. Po kelių savaičių jau gali atsistoti ant kojų. Apetitas – žvėriškas. Naktimis Juliaus siluetas sudūluoja iš toli ir dingsta.

Milda pradeda tukti. Jai reikia mažiau valgyti, nors dabar jau gali vaikščioti abiem kojom, bet jos vis tiek silpnos, linksta neatlaikydamos padidėjusio svorio. Ji šlepsi po namus, po sodą, nuslenka, ir į parduotuvę nusipirkti maisto, bet dažniausiai sėdi kambaryje ir mezga. Dabar ji panaši į kubilą ir veidas apvalus it futbolo kamuolys. Milda rengiasi juodai. Visi megztiniai numegzti iš storų juodų siūlų. Ji nebevalo dulkių, visai nebetvarko namų, sodas neprižiūrimas apauga dygliuotomis piktžolėmis, vėlai rudenį ant žemės supūva visi vaisiai. Kambariuose draikosi voratinkliai, už jų lentynose dar skaudžiai prieš saulę žaižaruoja krištolas, tvyksteli auksas ir juoduoja senas, labai sunkus sidabras.

Mildai rodosi, kad žmonės ją užmiršo. Sena, niekam nereikalinga, aišku, Barba už ją dvigubai senesnė, bet po Juliaus mirties jos vengia viena kitos. Kažkas abi slegia. O daugiau draugių ji neturi. Vyro giminės kažkodėl niekada pas ją nesirodo. Gal jie tik laukia jos mirties, kad paskui galėtų pasidalinti turtą? Neaišku.

Ji sėdi ir mezga mezga, kartais žiūri televizorių, nuo mezgimo jai neskauda akių, o žiūrėti į televizoriaus ekraną ilgai negali.

Taip slenka dienos. Milda jau visai žila. Dažnai girdi, kaip laidoja kaimynus, tik Barba gyvena lyg niekur nieko. Dažnai jos susitinka toje pačioje parduotuvėje, bet apsimeta viena kitos nematančios. Milda atprato kalbėti su žmonėmis, bet vienatvė jos, kaip ir Barbos, neslegia. Gal tuo dabar jos panašios.

Jų miestelyje stato fabriką, žmonės labai piktinasi, sako, užnuodys visą orą, net žolė nebeaugsianti, o Milda vis mezga ir mezga.

Vieną trečiadienį bemezgant apykaklę staiga išgirsta kažką vaikščiojant antrame aukšte. Tai ne – Julius. Jis niekada nekelia jokio triukšmo. Kas ten galėtų būti? Šiurpdama atsistoja iš fotelio. Netyčia pažvelgia pro langą. Krūmuose regi du vyrus, kurie kažką laiko rankose. Milda labai tyliai užlipa į antrą aukštą. Svetainės durys praviros. Nematytas tipas iš sekcijos krauna krištolinius indus į lagaminus.

Milda nespėja net išsigąsti, ji tik galvoja, kaip nepastebimai dabar išslinkti iš namo ir pakviesti miliciją. Prisimena, kad yra atsarginis išėjimas iš antro aukšto, kaip tik čia pat, kairėje, pro sandėlį, paskui pro rūsį – tiesiai į sodo gilumą. Kad tik suspėtų, kad tik suspėtų ir kad durys atsidarytų be jokio garso. Ledine ranka pastumia rankeną. Durys sugirgžda ir prasiveria. Įsiklauso. Vagis toliau šeimininkauja kambaryje, nekreipdamas į nieką dėmesio. Ji uždaro duris. Ir dabar visiškai rami tyliai tyliai nulipa žemyn. Reikia skubėti. Tie, kur tupi krūmuose, negali jos matyti, priešais auga tankūs avietynai. Bet kelią užtveria tvora. Kad silpnomis kojomis ir tokiu didžiuliu apvaliu kūnu persiristų per tvorą, Mildai turėtų padėti antgamtinės jėgos. Ir nežinia kokiu būdu ji atsiduria gatvėje. Ima siaubingai klykti. Subėga žmonės. Iš antro jos namo aukšto žvangėdami iškrenta stiklai. Tuoj pro langą išlekia ir žmogus. Kažkas šaižiai sušvilpia. Kiti du iš sodo puola bėgti į priešingą pusę. Visi blaškosi. Vieni nusiveja anuos du, kiti nudumia paskui tą, kuris iššoko pro langą. Kažkas iškviečia policiją.

Milda sėdi ant žemės ir žliumbia it kūdikis, ašaromis ir purvais terliodama skruostus.
Vagis pagauna už miesto. Bet juodu kostiumu, baltais marškiniais ir baltomis kojinėmis apsirengęs žmogus tardo Mildą, iš kur ji gavusi tiek aukso, krištolo, sidabro ir kaip pasistačiusi šį namą.

– Viskas – amžinatilsio mano vyro.
– O kokia buvo jūsų vyro alga?
– Apie šimtą dvidešimt rublių. Jis buvo inžinierius, o aš nemokyta.
– Labai įdomu, – burbteli naftalinu dvelkiąs kriminalistas.

Toliau – dar įdomiau. Atėjęs po savaitės ilgai klausinėja apie Juliaus mirtį, apie tą šiurpią katastrofą ir visą Mildos pasakojimą kruopščiai užsirašo ant popieriaus lapų.

Po kelių dienų tas pats juodai apsitaisęs kriminalistas atneša į ploną rūkomąjį popierių suvyniotą žmogaus kaukolę.

– Čia – jūsų vyro galva, tai yra kaukolė, – paaiškina. Kaukolė – be apatinio žandikaulio. Milda ramiai ją apžiūrinėja.
– Jis man vaidendavosi, vis be galvos vaikštinėdavo po namą, – sako ji.
– Galvą praėjus kelioms valandoms po avarijos rado pradedantys vagišiai. Grįždami iš kaimo apšvarinę vieną senuką. Galvą įmetė į skruzdėlyną. Rudenį ištraukė. Jūsų vyro kaukolė tapo vagių talismanu. Matyt, ne be reikalo.
– Kaip ne be reikalo, – susinervina Milda, sėsdamasi į fotelį ir sunerdama ant pilvo rankas.
– Chm, – numykia vyriškis, – pati suprantat, – jis smilium braukia per Juliaus pakaušį, – kai radom jūsų vyro galvą pas juos, atsiprašau, kaukolę, išsigandom, manėm, kad jie ne vieną žmogų yra nužudę. Bet paaiškėjo, kad tai kaukolė – tik talismanas. Vagys – taip pat prietaringi. Ir kur tik jie netampė jos su savimi. Vienąkart buvo ją praradę, tai jau – ilga ir bjauri istorija, ir tada jiems ėmė labai nesisekti. Papasakočiau, bet neturiu laiko, – jis žvilgteli į laikrodį ant rankos. –Pusę keturių. Skubu. Viso labo.

Vyriškis paduoda Mildai ranką. Ji jam padėkoja. Švysčiodamas baltomis kojinėmis kriminalistas išeina.

Pamažu miestelį apgaubia šiltas birželio vakaras. Už langų svyra medžių lapai, kvepia gvazdikais ir dūmais. Milda iš spintos išima gražiausią staltiesę, išsiuvinėtą auksiniais siūlais ir uždengia ja stalą. Pagalvoja, kad rytoj užsakysianti mažą grabelį, įdėsiantį ten Juliaus kaukolę ir kartu su Barba (jos privalo gi vienąkart susitaikyti) nunešiančios jį į kapines. Reikia kunigo, dar pamano. Paskui mintys nuklysta įprastine linkme. Mąsto, kad turės įsivesti namuosna signalizaciją, kaip patarė kriminalistai, o tuoj po Juliaus galvos laidotuvių antrame aukšte sudės stiklus į langus ir dar daug ką reikės padaryti, o per vasarą privalės numegzti dar vieną nepaprastai storą megztinį.

Nueina į sodą ir priskina balzaminų. Rodosi, kad tamsiuose krūmuose tupi plėšikai, vietoj ilgų blizgančių lapų akyse sušvytruoja aštriai išgaląsti peiliai. Surikusi dusdama nurieda sodo takeliu į namą.

Juliaus kaukolė dabar gražiai atrodo po rožiniais balzaminais – ant baltos staltiesės, išsiuvinėtos spindinčiais siūlais. Milda uždega žvakę ir, prisitraukusi krėslą, atsisėda prie stalo. Ji neprisimena Juliaus veido. Jai rodosi, kad jos pačios veidas – be odos, tik didelis mėsos gabalas, kuris kažkam kruvinai šypsosi tamsoje. Nori pravirkti, bet negali.

Tamsa kambaryje pilna slopių nežemiškų garsų.


Skablauskaitė, Jolita. Liūnsargių moteris: Apysaka, apsakymai. – Vilnius: LRS leidykla, 1993.

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Genys 2 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guillaume Apollinaire 2 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilona Gražytė-Maziliauskienė 1 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 40 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Mečkauskas-Meškela 1 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 13 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 50 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1