labas rytas
kelkis - jau laikas
vieną koją statyk tolėliau nuo savęs
kitą pakelk
ak juk neskauda
užgriuvo tave pirmąsyk tavo pasaulis
kelkis kelkis greičiau
tvarkyk meilės guolį tu paskubėk
ieškok duonos ir vyno
tu susirask saugią sau vietą
ragauki moters
džiaugsmo gabalus dantimis plėšyk
gaudyk lėk paskui kiekvieną sekundę
čiulpk ją laižyk liežuviu
ryk ryk ryk
iš sotumo krisk žemėn
iš karto alkanas žvėriškai tapk
kelkis greičiau vėl rytas iš naujo
ryti būti skubėk kelkis kelkis
jau laikas
olimpinis noras
sliekai linksmieji !
kirmėlės visokios !
kojūgaly rikiuot!
aš jums iš karto
kelio pradžią duosiu
taisyklės paprastos -
jūs šliaušit tiesiai kojų trasą
reikės įveikti šonkaulių kliūtis
laimės tasai
kuris pirmasis
išlys man kiaurai pro akis
ir prizas bus puikus -
ilgai vienam gardžiuotis
skaniąja smegenų tyre
pirmyn ! į pergalę draugai !
puvėsių ir žaidimų !
ir kartu mane !
genamas
ragina
pliaukši liežuvis ritmingai
čaižo kirčiais skaudžiais
į priekį vis gena ir gena
klumpu
griūvu nuvargęs negyvas
pilna burna žemių
nutylu
tyliai tyliai be garso rėkiu -
girdžiu
kaip vėl skliautu dangaus
begalviai riteriai prajoja
aš vėl matau
kaip teškias putomis lietus
iš šnervių jų arklių
ir dreba žemė po jų kojom
ir vėl rimbu
kūną be jėgų nutvilko
vėl stojuosi keliuosi
į priekį aš skubu
skubu tenai kur kelio juoduma
praryja kruviną pašvaistę
kur lediniu šalčiu vis dar mirksi
kelios mažos pusaklės žvaigždės
abudu
abu delnai kits kitą man
nejučia pažinoti panorę
virpančiais pirštų galiukų
žvilgsniais stebėjo artėjo glaudė
tarpupirščius glotniai gylyn
iš lėto nuslysdavo traukėsi
nuo artumo išgąsdinti
ropinėjo delnų kauburėliais
linijas brėžė mirties ir
gyvenimo darkart sugrįžo
senais pažįstamais apsiglėbė
iki skausmo pabalusio
kartu viens kitą supratę be
galo vieniši abudu
atsakymas
kai manęs kaskart paklausia
kodėl tu brisiau
to pats nepadarei
aš graudžiai prašiepiu
dvi eiles aštrių dantų
iškišu liežuvį
seilę žandu nudriekiu
save paglostau
murmteliu iš malonumo
slapčia parodau lytį
palinguoju galvą
dar kartą pažvelgiu
meiliai ir švelniai
lyg už kažką dėkodamas
lyg atleidimo kokio trokšdamas
pabruku aš uodegą
ir nueinu
skylės jos kyšo
suskilusioj
lemty
praskydęs
laikas tvyro
ir kyšo skylės trys
juodom galvos
kiaurymėm -
jos nykų
gyvastį praryja
ir klykia
kiekvienoj
tavoj minty
brolau
brolyti mano
tu jau nebegyvas!
matyti matyti
lengvas lengvas mano
žvilgsnis slysta veidu
lovą atsargiai pataiso
apklotą nuvalo
balzganu krauju senas
senas tėvas nusišypso
švelniai
sunki sunki akis
sustoja pykčio aklo
įtūžio pritvinkus stebi
vaiko plaukus velia
jo lūpose kvatoja
mirties šešėlis
žaidžia žaidžia
po to
po to išsidūriau akis
po to sudeginau savo namus
po to visą save subjaurojau
po to netekau savo moters
po to susirgau ligom viso pasaulio
po to aš skausmą pajutau
pajutau kad skausmas
ilgai kurio taip troškau
ir tas praeina
jau po to
vegetaras
mėsos aš nemėgstu
nei šviežios nei pasenusios
vimdo jos kvapas gyvas
svylančios saulėj
iš lėto vis švinkstančios
nekenčiu liulančių palčių
neapgraužtų kaulų kauliukų
šoninių riebių ir
raumeningų nugarinių
šlykštu atgrąsu pykina
patrankos konvejeriai
darbastaliai gatvės ir biurai
nenoriu jos liesti
apeiti stengiuos
atsargiau -
šaukia -
kvaily -
tu gabale mėsos
ženklų kalba
kai tavo lūpų pienas ir medus
sodriai po tavo liežuviu pritvinksta
kai kekės prisirpusios tavo krūtų
sušvinta auksu saulės spinduliuos
kai tavo bambos apvali taurė
jau vyno prisipildo sklidina
aš visad išgirstu
čiakšt žlegt
čiakšt žlegt tiktai girdžiu
o mano mylimoji
bakcho ir veneros vaikai
sukepusiom lūpom
mes šnabždame
įgrisusią amžiną maldą
žandikauliais drebančiais
dantenom vapam
pageltusiom
jau apkurtę susenę apakę
šliaužiojam keliais
mes prašome...
dar sykį pakeliam galvas
karčiai spjauname
neviltį
paskutiniu savo krauju
baltumu kaulų užrašome -
nejaugi?
niekše senas bakchai
venera visagale
netgi tu?
be galo grožisi
kaip visada
- kaip vakar laiką praleidau
- mes tik krentam ir juokiamės
- koks oras šiandieną
- mes tik krentam ir juokiamės
- kokia sveikata mano
- mes tik krentam ir juokiamės
- ar gerai gyvenu
- mes tik krentam ir juokiamės
- ką aš veiksiu rytoj
- mes tik juoksimės
- krisim
kelionės
atgal sugrįžęs
pavargęs ir pailsęs
po kelio ilgo ir sunkaus
krentu ant žemės
iškreipęs veidą
sau tyliai tyliai
sušnibždu:
- šunys pažinę savo kampus
patenkinti šypsosi švelniai
dar gyvas
baltas riebokas abejonių kirmėlaites
lėtai atsargiai
aš ant nugarkaulio veriu -
veriu po vieną
abejonę
kirmėlaitę -
riebią kirmėlę
veriu -
skauda
nugarkaulis