Nesvetingas kaimas

       Ilgiau taip tęstis negalėjo, kažkas net pranašavo audrą ar dar baisesnę stichija. Todėl, atėjus metui, kai visa tai turėjo neišvengiamai įvykti, Nachmanas iš Centro nukreipė savo žingsnius į Vietą.
       Ėjo ilgai.
       Pavargo.
       Pritrynė pūsles.
       Kai ant kulnų atsivėrė žaizdos, Nachmanas iš Centro, mat neketino žemintis, išsiuntė pirma savęs pasiuntinius. Tie užėjo į vieną kaimą paruošti jam kur apsistoti.
       Buvo šiltas vakaras, daug žvaigždžių danguje. Draugas Chruckis tyliai pabeldė į duris. Dar kartą pabeldė. Niekas neatidarė. Tada nekantrus draugas Pelšė pasiūlė nueiti prie kitos trobos. Čia taip pat niekas neatvėrė durų, nepakvietė vidun, nepasiūlė pieno, vyno ar kažko stipresnio po išvarginusios kelionės.
       Vis garsiau kaime ėmė loti šunys.
       Mėnulis buvo įtartinai pilnas.
       Draugas Duleckis pastebėjo kitoje troboje rusenant ugnelę. Kai draugas Lyberis pabeldė, ugnelė užgeso. Absoliučios klausos savininkas draugas Bencikovičius pridėjo ausį prie durų, išgirdo krebždant. Tada Duleckis, Nachmano iš Centro vardu, jau griežčiau pareikalavo atidaryti, tačiau draugai taip ir liko stovėti už durų. Draugas Čarnas ir draugas Greifenbergeris ėmė karščiuotis – šaukė ir grasino, tačiau durų vis tiek niekas nenorėjo atidaryti. Draugai įsižeidė, užpyko.
       Nesmagu taip be nieko buvo sugrįžti pas išsiuntusį pasiuntinius Nachmaną iš Centro, šis galėjo draugų nesuprasti ar net išbarti.
       Draugas Bencikovičius pasiūlė užmėtyti akmenimis skalijančius šunis, o vėliau jau tyloj įsigauti į artimiausią tvartą ir išskersti nesvetingo kaimiečio gyvulius.
       Draugai taip ir padarė: užmušė kaimo šunis, pasmaugė ėriukus, ožius, tada jautį, perkandę šiam gerklę, neskausmingai nužudė garde, asilą pasikeisdami pažemino, o draugas Taibesas nupjovė ašarojančiai karvei spenius ir primygtinai ėmė kviesti kaimiečius pamiršti prietarus bei pasivaišinti cigarais.
       Tačiau ir po šio pasiūlymo kaime niekas nenorėjo atidaryti durų draugams.
       Tada draugas Pelšė prispjaudė ir pridergė į šaltinį, o draugas Chruckis, vos tik nusišlapino į šulinį, puolė jį nuodyti DDT.
       Kaimo trobų durys vis dar buvo uždarytos.
       Draugui Zibertui kilo mintis padegti prašmatniausią trobą ir pažiūrėti, ar išties šis kaimas toks jau negyvenamas.
       Kai trobesys užsiliepsnojo, pirmasis tarpduryje pasirodė nelinksmas vyras su kirviu rankoje. Draugai, nesitikėję tokio atšiaurumo, pirma mandagiai pasisveikino, o vėliau jau čiupo jį, parvertė, ėmė spardyti.
       Netrukus pasirodė ir aprūkusi pikta moteris su savo žliumbiančiais vaikais. Ši kažką šaukė, atseit į Vietą keliaujantiems čia nėra vietos ir niekada nebus.
       Draugas Lyberis ir draugas Duleckis tuo metu nuėjo patikrinti, ar ir kitos trobos yra tokios nesvetingos.
       Netrukus jau degė visas kaimas.
       Išbėgę iš trobų pusnuogiai kaimiečiai norėjo gelbėti ir gesinti savo turtą, tačiau draugas Greifenbergeris stovėjo sargyboje ir nieko neprileido nei prie šulinio, nei prie šaltinio.
       Netrukus jau liepsnojo ir apylinkės, buvo daug daugiau šviesos – tikra šventė.
       Tada nebeliko kitos išeities, tik šiek tiek pamokyti tokius liguistai nesvetingus kaimiečius. Draugai suvarė juos su seniais, moterimis ir vaikais prie šulinio. Apsupo. Draugas Čarnas įsakė gerti užnuodytą vandenį, atsisakiusiems buvo sugrūsta rieškutėmis tiesiai į skrandžius.
       Kai kurie iškart išleido dvasią, kiti vis dar kvėpavo, juokingai svirduliavo, stengėsi nepargriūti ir kuo ilgiau pagyventi – naivūs vis dėlto tie kaimo žmonės.
       Reikėjo kažką daryti su ligoniais, kiekviena minutė tapo brangi.
       Draugas Duleckis norėjo sveikesnius čia pat parduoti į vergiją, tačiau tam nepritarė draugas Zibertas, jis buvo deportacijos šalininkas. Draugas Pelšė savo iniciatyva kelis kaimiečius sterilizavo atimtu kirviu. O draugas Čeponis nutarė moterims išrauti krūtis, tą ir padarė, tiesa, gan nemokšiškai.
       Draugas Kazys Giedrys atsistojo į vartus. Į kitus, arčiau šaltinio, buvo pastatytas draugas Duleckis.
       Draugai pasiskirstė į komandas. Į pirmąją, pasivadinusią „Alyvos šakelė“, įėjo Greifenbergeris, Čarnas, Bencikovičius ir Taibesas. Antrajai, pasivadinusiai „Liudijimas“, atstovavo Čeponis, Pelšė, Chruckis bei Lyberis.
       Draugui Zibertui buvo patikėta teisėjauti.
       Kova aikštelėje vyko permainingai, likę dar gyvi žiūrovai galėjo matyti principinę lygiaverčių varžovų dvikovą. Tačiau nė viena komanda negalėjo įrodyti savo pranašumo. Kelis kartus pavojingai smūgiavo draugas Taibesas, tačiau draugas Duleckis įspūdingu šuoliu abu kartus apgynė „Liudijimo“ vartus.
       Vėliau, įpusėjus antrajam kėliniui, draugas Zybartas paskyrė abejotiną baudinį į draugo Kazio Giedrio vartus, tačiau draugas Čeponis pataikė į šaką – skersinį.
       Prireikė net dviejų pratęsimų. Tačiau nei vieniems, nei kitiems nepavyko pelnyti įvarčių.
       Jau išaušo, kaimas buvo seniausiai sudegęs, kai turėjo prasidėti vienuolikos metrų baudinių serija.
       Užgiedojo išsigelbėjęs gaidys.
       Tada draugai prisiminė, kad Nachmanas iš Centro jų vis dar laukia apelsinmedžių giraitėje. Draugams pasidarė gėda, kad jie užmiršo savo mokytoją ir draugą.
       Kai pas šį išsigandę rūstybės sugrįžo, pasiskundė, kad buvo patekę į baisiai nesvetingą kaimą.
       O labiausiai pasipiktinę kaimo nesvetingumu draugas Zibertas ir draugas Kazys Giedrys tarė:
       – Nachmane iš Centro, jei nori, mes liepsime ugniai kristi iš dangaus ir juos galutinai sunaikinti!
       Bet Nachmanas iš Centro sudraudė juos, niekada, prisakė, ateity be jo palaiminimo taip nedaryti.
       O tada jau visi patraukė į kitą kaimą. Buvo debesuota, vidudienis.

 
NĖ VIENOS DIENOS BE BRŪKŠNELIO

       Tingiam kūnui stigo ištvermės, lankstumo. Dušanskis visada norėjo būti geriausias, nepranokstamas, pirmas. Siekti tobulybės – argi tai jau taip blogai(?)
       Dušanskis jautė, kad būtina tobulinti plastiką, ugdyti ištvermę. Tačiau kūnas buvo vis dar skausmingai nepaslankus, svetimas. Seniai nebenorėjo jo klausyti, dar nuo CK laikų, kai sąnariai išsijudindavo tik medžioklėse.
       Medžioklės...
       Medžioklės...
       Medžioklės... Šviesiausi ankstyvosios brandos prisiminimai: žiema, rikiuotė, šaltukas kutena įraudusius skruostus, melodingas rago garsas, skelbiantis pradžią, kviečiantis. Skalikai, veltiniai, gurkšnis degtinės iš gertuvės. Jau šilčiau.
       Šautuvas. Durklas. Kailiniai. Kitą kartą – arbaletas, kilpos, spąstai. Ir miškas. Tikra giria: balta balta, kur pažvelgsi... Vaikai, varovai iš kaimo, už kurių triūsą užsimokėdavo obuoliu, kriauše, labai retai – nestipriu kelio spyriu į sėdmenis.
       Brendi, brendi per sniegą.
       Pusnys.
       Čia kiškio pėdos.
       Vilko lankytasi prie ėdžių.
       Briedžio gulėta.
       Nuo eglės krenta kankorėžis.
       Pritupi po šaka, pasikeli kailinius...
       Nusivalai sniego gniūžte.
       Kita.
       Švaru.
       Gaivu subinėje.
       Aaronas Dušanskis mėgo medžioti, buvo pavojingai taiklus. Vos vieną kartą yra prašovęs. Tačiau ir tada – vis tiek, nors ir atsitiktinai, kliudė eigulį, netikėtai išnirusį iš tankmės.
       Gamta.
       Meilė.
       Medžioklės trofėjus visada pats tvarkydavo, niekuo nepasitikėjo. Pirmiausia nulupdavo nukauto stirnino galvą, nupjaustydavo raumenis, išlupdavo liežuvį, išskobdavo akis. Per kaklo sujungimo ertmę smiliumi iškrapštydavo vis dar šiltas smegenis. O tada jau stirnino galvą mirkydavo vandenyje, minkštieji audiniai lengvai atšokdavo nuo kaulų.
       Virdavo katile. Ilgai. Kantriai. Parūkydamas. Su arbata, likeriu „Benediktinas“. Tik vėliau balindavo kaukolę, prieš tai nugramdęs likučius, benzinu nuvalęs riebalus, tada išgerdavo „Starkos“ taurelę.
       Kai balindavo, visada atskirdavo apatinį žandikaulį. Žinojo: pakis dantų spalva, sunku bus skeptikams įrodyti žvėries amžių.
       Dušanskis pakeičia pozą. Dabar jis – faraono raštininkas, jo atvaizdą slapčiomis pamatė, kai Zamkė studijoje rodė mokiniams Egipto meno albumą, pasakojo apie žvėriškus papročius, ritualus, sveiku protu nesuvokiamus kultus.
       Šernų niekada, užmovus kilpą ant šnipo, negalima vilkti žeme, – užkabinus už šakų ar kito kliuvinio, iltys gali nulūžti. Labai svarbu, Dušanskis tai puikiai žinojo, nekirsdinti šnipo su iltimis, nuo kirvio smūgio jos gali sutrupėti. Geriausia, nupjovus pjūkleliu galvą, viską sutvarkyti namuose. Prieš verdant – atskirti apatinį žandikaulį. Ir tik vėliau jau galima išjudinus išlupti apatines, viršutines iltis. Paruoštas – tvirtinti ant skydelių, kabinti ant sienos matomiausioje vietoje.
       Gražu.
       Yra kur akis paganyti.
       Pozuotojui sutraukia koją. Faraono raštininkas nerangiai virsta Laokoonu, šis – stačiatikių ikona, atgailaujančiu sūnum palaidūnu. Atrodo, nebeištvers ilgiau Dušanskis – jau pavargo pozuoti.
       Metai... Amžius... Metai... Amžius... Vis ne tie ir ne tie metai. Vis ne tas amžius!
       Ne, negalima pasiduoti – verboten. Už menkiausias dvejones – disciplinuoti ir bausti. Save. Negailestingai. O kaipgi – be atsakingos savikritikos.
       Nejudėti. Sustingti. Virsti vaškiniu, tapti švinu, marmuru.
       Nebūti amatininku.
       Išmokti.
       Pozuoti širdimi. Visa siela. Pozuoti kiekviena ląstele, odos pora, plauku šnervėje.
       Dušanskis vis ieško patogesnės padėties, kurioje galėtų išbūti ilgiau nei penkias minutes. Tiesa, prieš kelis mėnesius ir minutės neištverdavo, o dabar... Įkvėptas pozuoja sužeistą vergą, ne, verčiau pabandys Kapitolijaus vilkę...
       Šioje padėtyje prieš vidurnaktį jį randa Odetė.
       Demaskuojanti šviesa.
       Prisimerkia.
       – Aaronai, tau silpna? – veikiau iš mandagumo klausia dar neprabudusi Raslan, pasitrina akis. – Neperšalsi?
       Dušanskis susierzina. Apsimeta neišgirdęs klausimo, vis klūpo ant keturių, keistai žvelgia į bateriją.
       – Kodėl čia taip dvokia? – raukosi nustebusi Odetė, šniukštinėja. Randa nusimestas Dušanskio drapanas. Pakelia. Pauosto.
       Susiraukia Raslan.
       – Tu vėl išsiturškei srutose?! – kaip galėdama giliau kvėpuoja į savo naktinį sarį, ne, nepriekaištauja, tik konstatuoja. – Taip taip, kaip mažas vaikas, – linksi galva. – Amžinai nesubręstantis berniukas...
       Dušanskis tyli. Jis – bronzinė Kapitolijaus vilkė.
       Neketina nieko aiškinti, nes ką tik pajuto įkvėpimą.
       Štai... Yra! Taip ant keturių dabar galėtų klūpėti ištisas valandas. Iki ryto. Pabaigos.
       Pabaigos?..
       Neskauda. Nemaudžia. Kurgi tas mėšlungis?.. Nejau pasiektas taip lauktas pozuotojo meistriškumas? – pagalvoja Dušanskis. Įdomu, kada jau nebetversiu?..
       Kada? Kada? Kada?..
       Dar papozuosiu. Dar...
       Iš paskutiniųjų, iki komos.
       – Aaronai... Aaronai... – pasilenkusi pakiša po nosimi teiglich Odetė. – Aaronai...
       Dušanskis suurzgia. Iššiepia dantis. Nasrais pabando čiupti ėdalą.
       – Aaronai... – stato vyrą ant dviejų Odetė. – Aaronai... – vilgo lūpas liežuviu ir čepsi gundydama.
       Odetės Raslan naktinis saris persišviečia. Po juo – netankus trikampis, išdegęs, pilkas plėšinių lopinėlis.
       Dušanskis pakelia galvą; barzda, ūsai, blyksteli auksinis Odetės dantis, kaklas – melsvų gyslų raizginys.
       – Tu man neleidi tobulėti, – dabar neatitraukia žvilgsnio nuo teiglich Dušanskis. – Tu mane žlugdai, – priekaištauja žmonai. – Aš privalau... Aš privalau...
       – Nejau? – koketuodama paslepia po trikampiu teiglich Odetė. – Privalai – įsako. – Tu gali.
       – Neee... – išsiveržia Aaronui.
       – O tu paimk, – atsiremia į sieną Odetė. – Ne, ne rankomis, tik ne rankomis... Tokios žaidimo taisyklės.

 
NACHMANAS IŠ CENTRO REIKALAUJA RYŽTINGUMO

       Draugai, vis ieškodami svetingo kaimo, jau ne vieną parą ėjo keliu šnekučiuodamiesi. Daug ką turėjo vienas kitam papasakoti, dar gyvi buvo paskutiniųjų rungtynių įspūdžiai. Norėjo analizuoti klaidas, pasidžiaugti gražiausiais kovos momentais, padaryti išvadas.
       Liūdna nebuvo.
       Bet staiga pristojo vienas žmogus – įkyrus pusgalvis. Nei draugai, nei Nachmanas iš Centro negalėjo nuo jo atsiginti. Ko tik neišbandė: vijo akmenimis šalin, slėpėsi krūmuose, korėsi į bambukų stiebus, kalbėjo neteisybę, atseit jau niekur iš baugaus miško nebeisią, net apsimetė raupsuotaisiais. O tas vis sliūkino iš paskos ir kartojo:
       – Seksiu paskui tave, kad ir kur tu eitum! Seksiu paskui tave, kur tik tu eitum! Seksiu paskui tave!
       O tada jau Nachmanui iš Centro trūko kantrybė. Sustojo. Atsigręžė.
       – Ateik čia, – kuo ramiau pakvietė.
       Ir pačiupo pusgalvį už plaukų, palenkė ir taip bakstelėjo snukiu į žemę, kad šis iškart apsisnarglėjo.
       Ėmė inkšti iš baimės, meldė paleisti, nesodinti ant bambuko.
       – Lapės turi urvus, padangių sparnuočiai – lizdus, o žmogus iš Centro neturi kur galvos priglausti, – pasiguodė užpykęs Nachmanas iš Centro.
       Nusispjovė.
       Tris kartus.
       Į veidą.
       Ir tai buvo ženklas.
       ...O ne per giliausią duobę įkyruoliui (šalia gražios palmės) iškasė draugas Čarnas ir draugas Lyberis.
       Draugas Chruckis, nors niekas jo neprašė, padėjo nuskintą mirtos šakelę ant pusgalvio kapo.
       Galima buvo eiti toliau.
       Tačiau kažkodėl po pusvalandžio, kai draugai pakelėlėje sutiko išmaldos beprašantį bekojį, Nachmanui iš Centro jo pagailo. Susigraudino žmogaus sūnus. Suminkštėjo Nachmano iš Centro širdis. Jis tarė nelaimėliui:
       – Gerai jau, gerai, sek paskui mane. Sek, sek, nebijok, ne paskui žvėris juk eisi.
       Bekojis, nors ir pabūgęs savo drąsos, kad iš draugų drįso kaulyti išmaldos, pasirodė išdidus. Labai pasipūtęs atsakė:
       – Nachmane iš Centro, leisk man pirmiau pareiti tėtuko palaidoti.
       Draugai ėmė piktintis tokiu bekojo nedėkingumu. Tačiau Nachmanas iš Centro tą dieną jau vėl buvo geros nuotaikos, neįprastai atlaidus, todėl tik pajuokavo:
       – Palik mirusiems laidoti savo numirėlius, o tu eik, eik eik...
       Draugai vieningai ėmė juoktis. O kai bekojis pabandė atsistoti ir čia pat pasimirė, buvo dar juokingiau.
       Bet netrukus, kai vyrai temstant maudėsi tvenkinyje, pristojo vandenyje dar vienas durnius.
       – Aš plauksiu paskui tave, Nachmane iš Centro, bet tik leisk man atsisveikinti su savo namiškiais, – pasakė ir panėrė.
       Tą vėsų vakarą, giedant vieversiams, geliant kaulams, Nachmanas Centro jau nebenorėjo juokauti. Panardino giliai į tvenkinio dumblą, kur buvo neršiantys karosai. Palaikė, kol šis liovėsi spurdėjęs, o tada, kai iš gelmės iškilo išvertęs savo baltą pilvą, išmintingai perspėjo:
       – Nė vienas, kuris prideda ranką prie arklo ir žvalgosi atgal, man netinka ir niekada netiks.
       Draugai suprato, kad jau metas liautis maudytis nerštavietėje, todėl labai greitai visi išlipo į krantą.
       Buvo tamsu.

 

Nerilė ir Meišelė

       Keliaudamas toliau, Nachmanas iš Centro užsuko į vieną neturtingą kaimą, kur visai nebuvo vyrų. Ten viena labai negraži moteris, vardu Nerilė, pakvietė į svečius.
       Nachmanui iš Centro pagailo nelaimingos pabaisos, jis matė, kad šiam išsiilgusiam švelnesnio žodžio padarui reikia šilumos, būtina kuriuo nors būdu padėti. Todėl ir sutiko trumpam pasisvečiuoti.
       Vos tik įžengė į trobą, Nachmanas iš Centro pastebėjo, kad Nerilė turi seserį, vardu Meišelė – labai išvaizdžią paauglę. Ši iškart Nachmanui iš Centro patiko, be to, guvių akių Meišelė neliko abejinga garbiam svečiui. Todėl pasikvietė arčiau savęs, pasisodino ir ėmė su ja gražiai kalbėtis, vėliau, iš arčiau pažinęs, leido save paglostyti, paglamonėti.
       Nerilė taip pat norėjo artimiau pabendrauti, tačiau tik Meišelei Nachmanas iš Centro leido sėdėti susirangius po savo kojomis, liesti jį pirštais, jautresnėmis kūno dalimis; Nerilei liko tik patarnauti. Todėl ši labai įsižeidė, nors buvo ir pabaisa, ėmė niurzgėti, skųstis:
       – Nachmane iš Centro, aš pirma pakviečiau tave pasisvečiuoti ir pabendrauti, nejaugi tau nerūpi, jog aš tik patarnauju. Įsakyk Meišelei, kad ir man padarytų vietos, kad galėčiau po tavim susirangyti ar atsigulti.
       Nachmanas iš Centro, jausdamas, kaip vis giliau ir giliau bendrauja su Meišele, atsakė Nerilei:
       – Nerilė, Nerilė, tu rūpiniesi ir sielojiesi dėl daugelio dalykų, o vyrui, žmogaus sūnui iš Centro, reikia tik vieno; Meišelė iškart išsirinko geriausią mano dalį, kuri nebus iš jos atimta.

 

 
Draugų privilegija

       Atsigręžęs vien tik į draugus, Nachmanas iš Centro tarė:
       – Palaimintos akys, kurios regi tai, ką jūs regite. Sakau jums: daugel bičiulių, pranašų, kolegų ir narių troško išvysti, ką jūs matote, bet neišvydo, ir išgirsti, ką jūs girdite, bet neišgirdo.
       Po šių žodžių draugai dar atidžiau ėmė stebėti, ką išdarinėja, dar uoliau klausėsi, ką šnabžda Meišelei į ausį Nachmanas iš Centro.

 
<...>

 
DEVOCIONALIJŲ GRŪDINIMAS

Odetė vis verkė.
       Nebylus Hario Zamkės raminimas staiga senąją Raslan privertė atsiverti, išsipasakoti, kas daug metų slėgė jos širdį, sąžinę.
       Taip, tada, vos Aaronas Dušanskis išvyko su oficialia delegacija į Lenkijos Liaudies Respubliką, Odetė neliko sėdėti namuose, dar tą pačią dieną kompetentingi organai jai skyrė užduotį: eksternu įstoti į pogrindinę Eucharistinę Jėzaus seserų vienuoliją.
       Čia atsidūrusi iš pradžių jautėsi nejaukiai, tačiau vėliau apsiprato, nesunkiai vėl atgimė primiršti pogrindinio gyvenimo įpročiai.
       Nelegalus vienuolynas buvo įsikūręs daugiabučio namo rūsyje. Į ankštą sandėliuką, nepažymėtą numeriu, vakarais susirinkdavo seserys – penkios vienuolės ir Eucharistinio Jėzaus seserų vienuolyno vyresnioji – motinėlė Malvina – Solveiga Solženycina-Gasperavičienė – itin įdomaus likimo moteris. Tai iš jos, priėmusi amžinuosius skaistybės įžadus, Odetė sužinojo, kas yra oralinė, klitorinė, o vėliau – analinė meilė Viešpačiui.
       Vienuolyne buvo ramu, saugu, kasdienybė netrikdė.
       Odetė uoliai meldėsi, brendo dvasiškai. Ir jai sekėsi, jau antrąją dieną ji padarė stulbinančią karjerą – pogrindiniame bažnyčios sekstete, diriguojant Malvinai Gasperavičienei, užgiedojo pirmuoju sopranu.
       Netrukus sesuo Raslan įgijo ir vizituojančio nuodėmklausio pasitikėjimą, raudonu diplomu pogrindinę seminariją baigęs kunigas Safronijus Laila papasakojo Odetei daug pikantiškų istorijų iš seminarijos laikų; organus ypač domino faktas, kad protestuodami septintojo dešimtmečio pradžioje trečiojo kurso klierikai išsiskuto pažastis, vos vienas išdavikas teatsirado, dabar jis – altarista.
       Vis artimiau Odetė Raslan ėmė bendrauti su šventiku Safronijum Laila, neprimygtinai paskatindavo jį vagiliauti aukas; Vatikanui tai turėjo būti smūgis. Tačiau Odetė Raslan nepamiršo ir seserų, motinėlės Malvinos – Solveigos Solženycinos-Gasperavičienės. Žut būt reikėjo išsiaiškinti jų požiūrį į sąžinės, spaudos, religijos laisvę. Be to, sklido gandai, kad čia, pogrindinio Eucharistinio Jėzaus seserų vienuolyno sandėliuke, yra slepiami net keli nusikalstamos „Lietuvos Bažnyčios kronikos“ spaudiniai; šis piktavalis leidinys taip pat domino budrius organus.
       Iš organų telefonu sužinojusi, kad kunigas Safronijus Laila viešame gyvenime turi gausią šeimą, yra susituokęs, negana to, jau daug metų neteisėtai eina zakristijono pareigas „Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo“ bažnyčioje, Odetė Raslan ėmė šantažuoti šventiką.
       Nenorėdamas susilaukti pogrindyje nemalonumų, kunigas Safronijus Laila iškart palūžo, leido slapta Odetei klausytis vienuolių seserų išpažinčių, įsileisdavo pas save į klausyklą. Čia, palindusi po Lailos sutana, Odetė Raslan viską stenografuodavo. Jos ataskaitos dar tą pačią naktį guldavo ant stalo Respublikos KGB komiteto pirmininkui, išimtiniais atvejais – jo pirmajam pavaduotojui.
       Taip bebaimės Odetės Raslan dėka organai sužinojo dešimtmečiais Bažnyčios slėptą (krikščionišką) požiūrį į ligą:

 

a) tai nuolankus Dievo valios priėmimas;
b) tai savo nuodėmingumo ir nuodėmių, už kurias
siunčiamos ligos, pažinimas;
c) tai atgaila ir gyvenimo būdo pakeitimas.

      
       Faktas: Odetės Raslan rūpesčiu į KGB rankas pateko ir ilgai ieškotas dokumentas – testas „Ar jūs lyderis?“, kurį pasitelkus jau kelis tūkstančius metų renkamas Popiežius.

 

 
Ar jūs lyderis?

       Tarnybiniam naudojimui

       Į klausimus būtina atsakyti iš karto, nesusimąstant.
       Už kiekvieną atsakymą „taip“ gaunate 100 kirčių rimbu.
       Už „nebežinau“ – 50 kirčių rimbu.
       Už atsakymą „ne“ – 0 kirčių rimbu.

1) Vaikystėje kunigams paklusdavau nenoriai arba nepaklusdavau.
2) Beviltiškoje situacijoje prie altoriaus, kai tenka greit nuspręsti, man nereikia daug laiko, kad teisingai pasielgčiau.
3) Mėgstu pasvajoti sakykloj.
4) Pasitaiko, kad iš manęs laukia nusišnekėti, nors ir taip viskas aišku.
5) Man atrodo, kad esu panašus į Dievą Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią.
6) Galiu, patinka man vadovauti.
J) Niekas nežino, kad prisiimu atsakomybę todėl, jog labai bijau dėl tikinčiųjų.
8) Daug problemų atsiranda todėl, kad Vatikane stinga stiprių lyderių.
9) Nemėgstu, kai tikintieji mane saugo ir lepina.
10) Tikiu, kad religijoje nebūtų pažangos, jei nebūtų valdingų ir mokančių valdyti iš viršaus šventųjų bei apaštalų.
11) Nenoriu ir nemoku nuodėmklausiams atsiskleisti iki galo.
12) Jaučiu vidinį pasipriešinimą, jeigu man reikia tikinčiųjų kažko maldauti.
13) Vikaras turi išmokti vykdyti visus klebono nurodymus.
14) Įsitikinęs, kad pagrindinis moters bruožas turi būti nuolankumas.
15) Tikras Popiežius visada moka palenkti savo valiai abejojančias moteris.
       Išvados:

       1000–1500 kirčių rimbu: galite būti Popiežius, galvojantis, jog žino esamą padėtį ir kaip turi būti. Savo elgesiui visada randate pateisinimą. Mokate įtikinti ir dvasiškai vadovauti, vyskupus priverčiate laiku atlikti sielovados darbą. Tačiau tikinčiųjų žvilgsniai, gestai, tonas akivaizdžiai byloja: „Sustok, Popiežiau, leisk atgauti kvapą!“

       990–500 kirčių rimbu; jūsų privalumai yra ryžtingumas, harmoningumas ir mokėjimas duoti gerus patarimus. Jeigu reikia – jūs vadovaujate Vatikane, jeigu būtina – pasitraukiate į Avinjoną. Tačiau visada priimate domėn ir žemesnio klero nuomonę bei norus. Tačiau, Popiežiau, ar visada pasitelkiat vien garbingas priemones!? – nejaugi tik jūs vienas tai žinot?

       490–0 kirčių rimbu: esate „religinis ožys“. Galite priimti bet kurį, netgi neteisingą priekaištą, aukotis ant laužo tada, kai toji auka nebūtina. Bet pasitaiko, kad jausdamas savo bejėgiškumą, vis dėlto pasielgiate. .. ryžtingai. Žinodamas savo silpnumą, ieškote kituose kardinoluose bruožų, kurių jums stinga. Čia ir surandate prasmę bei viltį, kad pomirtinis gyvenimas jums bus žymiai geresnis.

       Deja, pogrindininkei Odetei Raslan, įvykdžius užduotį, liko negyjanti žaizda Širdyje – beveik patologiška aistra religijai.

 

 
Apie madą

       Draugas Duleckis norėjo tapti dabita, todėl prikalbino draugą Čarną ir draugą Čeponį pasiteirauti Nachmano iš Centro, kas šiuo metu yra ypač madinga.
       Nachmanas iš Centro jau seniai įtarė, kad panašūs klausimai domina ir draugą Bencikovičių bei Lyberį su Taibesu, todėl mielai sutiko papasakoti.
       – Madinga, – ėmė vardyti Nachmanas iš Centro, – užsnūsti viešose vietose, šnekučiuotis tupint gatvėje, knarkti – saikingai. Madinga gatvėje nepažįstamajam šūktelti „Nachmane iš Centro!“ ir mandagiai atsiprašyti atseit apsirikus. Madinga patalpose sukelti skersvėjus ir juos puoselėti. Labai pastaruoju metu madinga karščiuojant užsukti pas menkai pažįstamus ir pasilikti pas juos nakvoti naktį, kitą, trečią... Be to, madinga dirgliai reaguoti, kai gauni grąžos Matrosų ramybėje. Madinga nepadoriai šokti transporte, pasigrojant sau burna, kitais pučiamaisiais. Madinga svetima kalba kalbinti atsitiktinai sutiktus augalus. Madinga sliekais lesinti balandžius ir gaudyti juos kabliais, vėliau atvirai ryti nenupeštus. Madinga ankstų rudenį vis dar maudytis fontanuose su rūbais. Madinga medituoti ir apsisnargliuoti apmokėtoje parkingo vietoje. Vis dar madinga bet kur keiktis. Ir madinga isteriškai raudoti prie šedevrų muziejuose.
       –O ar aš madingas? – nerimo draugas Pelšė.
       – Dabar ir patikrinsim, – tarė Nachmanas iš Centro ir pritūpė po stalu. – Vaišinkis, – pakvietė smagiai nusilengvinęs.
       – Nachmane iš Centro, mes taip pat norim būti madingi! – susistumdė draugai rūsio pastalėj.

 

 
Apsiaustis. Kosminės katastrofos

       Nors Nachmanas iš Centro Matrosų ramybės rūsyje suvartojo ne dešimt ir ne dvidešimt įvairiausio turinio pintų, jo protas vis dar buvo šviesus.
       – Kai matysite, kad mus supa kavalerija, – perspėjo Nachmanas iš Centro savo draugus, – žinokite, jog prisiartino baltieji arkliai. Tuomet iškart bėkime į metro, o kas po stalu – tešliaužia iš po jo. Tai bus žiaurios bausmės diena, kad išsipildytų mūsų Programa. Vargas bus nėščioms ir žindančioms tą dieną mūs moterims! Ir ne tik Matrosų ramybę užklups didžiausios nelaimės. Visi kris nuo kanopų spyrių ir bus tremiami. O saulėje naktį bus daug ženklų. Ir dieną mėnulyje, ir žvaigždėse bus ženklai. Ir bus girdėti pagirių dykumoje baisus jūros šniokštimas. Ir žmonės eis iš proto, ir draugai, bijodami ir laukdami to, kas dar turės ištikti pasaulį. Ir net vaiskaus dangaus galybės bus iki panagių sukrėstos. Ir tuomet atsivers: žmonės išvys grakštų CK karalių, ateinantį su didžia galybe ir garbe. Ir tada mes pakelsime galvas. Ir atsitiesime. Ir būsime išvaduoti.
       – Ar ilgai dar laukti? – šiaip ne taip įstengė paklausti žaksintis draugas Kazys Giedrys.
       – Stebėkite. Kai ima trūkinėti filmą, jūs žinote – arti jau permainos. Išties sakau: nepraleisime keliolikos kvaišalų pintų, kol visa tai įvyks.
       – Dar atnešk, – suskubo užsisakyti draugas Greifenbergeris.
       – Budėkime, – pritarė draugas Chruckis su pompa išangėje.
       – Pagiedokime himną, – pro vamzdį išuostė savo kokaino takelį ąsočio dugne draugas Lyberis.
       – Išvenkime būsimųjų nelaimių, – bakstelėjo adatą į veną draugas Pelšė, susileido.
       – Atsistokime, pasigerbkime ateisiančio CK karaliaus akivaizdoje, – pabandė paskristi prie stalo draugas Taibesas.
       – Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis, – prieš perdozuodamas sušuko Nachmanas iš Centro. – Iki paties dugno! – valdingai paragino paskubinti katastrofą.
       Taip Nachmanas iš Centro mokydavo naktimis Matrosų ramybės rūsyje, o dienas praleisdavo šalia Amžinosios ugnies.
       Ir nuo vėlios nakties vis rinkdavosi žmonės į Matrosų ramybę jo pasiklausyti.

 
IR DAR: ŠĮ KART APIE VILTIES GRŪDINIMĄ

– Esu tokia vieniša, – pasiguodė Odetė.
       – Visi ten būsime, – ramino Zamkė Raslan.
       – Bet vis vien man liūdna.
       – O kam šiais laikais gera...
       – Nelemti tie mūsų laikai.
       – Mes čia niekuo dėti.
       – Tai kas kaltas? Kuris? Parodykit man jį?
       – ...
– Vis tikėjau, kad pavyks išsilaisvinti, išsiveržti, galvojau, kad rasiu paguodą. Vyliausi, jog ji šalia, tereikia atidžiau įsižiūrėti anapus: aura, liepsnelė, šaligatvis, spygliukas, nimbas, norma, prietema, teisingumas...
       – Suprantu.
       – Supranti?
       – Puikiai. Viską.
       – Kodėl?
       – Odete, pamenu, kai apnikdavo nepakeliama būties lengvybė, su savo talentu vis gerdavau – dviese leisdavom laiką. Audringai. Tik jis ir aš. Iki sąmonės netekimo, akligatvių, griovių. Ne kartą matėme baltuosius arklius – sparnuotus, nykštukai ant stalo mus erzindavo, šventieji ikonose atgydavo – vaipėsi. Vėliau susikivirčijome. Mirtinai susipykome. Išsiskyrėme su talentu – galbūt abu kažkurį vakarą perdėm pasikarščiavome, jauni buvome. O kai subrendau taikytis, vėlu: mano talentas jau seniai gyveno susidėjęs su kitu, sutiktas kartojo, kad savo vaikų turi, labai myli – neišdrįs jų skyrybomis traumuoti, atseit nebenori ir akyse manęs matyti.
       – Tuščia tų vaikų, dėl savęs juk, Hari, gyvenam, tikime.
       – Bet argi tai gyvenimas?..
       – Toks ar anoks, bet mums, o ne vaikams jis duotas.
       – Taip.
       – Taip...
       Zamkė vis žvilgčiojo į Dušanskį palatoje – stabiliai Aaronas guli, skulptorius mintyse apsilaižė: idealiai tiks jo didingam sumanymui.
       – O kaip, Hari, pačiam atrodo, ar vis dar yra šiame pasaulyje karšta meilė?
       – Kas? – nenugirdo klausimo užsisvajojęs skulptorius.
       – Meilė. Tai toks jausmas, – kaip galėdama geidulingiau priminė Odetė.
       – Meilė?
       – Meilė...
       – Įvairių pasitaiko jausmų, kai kurie – niekiniai. Štai, pavyzdžiui, dabar net negalėčiau pasakyti ką jaučiu Dušanskio palatoje. O juk malonu būtų kaži ką jausti, ar ne taip?
       – Nieko nejauti?
       – Absoliučiai.
       –O aš, – vėl puolė atvirauti Odetė, – draugui Aaronui taip pat jau seniai nieko nejaučiu – tuščia tuščia po krūtine. Ne, negali sakyti, iki traumos vis dar pamiegodavome kartu – kartais jis pasirodydavo labai greitas, sakyčiau, eiklus. Tačiau kokia nauda iš to, jei visą laiką gyveni viename bute be jausmo. Argi tai, kad gyveni be jausmo, meilė? O jei tai meilė – už ką mums tokios kančios. Štai guli Dušanskis – daržovė... O aš dėl tos ląstelienos gabalo aukojuosi, visą gyvenimą aukojausi: alkaname pokaryje, kai bastėsi komandiruotėse, kai kūliavirsčiu ritosi karjeros laiptais, kai krito stačia galva pro langą su tomis savo išvietės keverzonėmis – atseit rankraščiais... Kodėl, Hari mano tokia nelemta karma? Matai, net pražilau, barzda ūsais apžėliau.
       – Ir niekada nebandėte juo atsikratyti?
       – O kaip ištversi nepabandžiusi: ir žiurknuodžiais panuodydavau laisvesnę minutę, ir atsargiai stumteldavau link savižudybės slenksčio – tuščios savaitgalių pastangos. Taip ir praėjo gyvenimas, geriausi metai jaunystė, viltys...
       – Esu skaitęs, kad svarbu būti jaunam širdimi.
       – Padeda?
       – Pats taip ir nepabandžiau.
       – Bet, Hari, o kūnas?.. Kai jis išduoda, net gyvulio vien širdimi nepamylėsi.
       – Suprantu. Suprantu, Odete...
       – Man taip lengva su tavim, Hari, kalbėtis, tu toks išmintingas, įsiklausantis. Kalbėčiau ir kalbėčiau, jaučiuosi apsivalanti, vėl atgimstanti, besvorė mergaičiukė Laikinojoje sostinėje...
       – Aš taip pat, Odete...amžinas studentas.
       – Gera.
       – Ir man.
       – Bet tarp mūsų turbūt nieko negalėtų būti... Banalios dekados intrigėlės aš nenorėčiau, ne tie metai, sveikata, ir Aaronas vis dar gyvas.
       – Aš taip pat... nenorėčiau.
       – Amžinai gyvas Dušanskis.
       – Gyvas...
       – Bet žmonės kalba, kad amžius dar nieko nelemia. Girdėjau, kad ir subrendus galima išgyventi malonių dalykėlių. Tačiau kodėl, Hari, mes ankščiau nesusitikome?.. Kodėl neatėjai pas mane pabandyti? Kodėl nepravėrei miegamojo durų? Kodėl nestovėjai kažkurioj tarpuvartėj, kai aš dar buvau ne tokia? Kur tu blaškeisi? Kur?
       – Nekaltinkit, Odete, likimo. Galbūt tai buvo Aukščiausiojo mums skirtas išbandymas: Samarkande, kruizuose, laiptinėse.
       – Tačiau kuo mes nusikaltome? Atrodo, stumi visą gyvenimą dorai, nieko pernelyg pikto kitam nelinki, vis ieškai Dievo, šviesos...
       – Jis ir tamsoje visada su mumis.
       – Taip, jis geras, ištikimas. Bet sakyk man, Hari, kodėl toks nenuovokus? Štai vėl įtiki, tada siunti jam vieną, kitą, trečią ženklą, o jis vis tyli. Užsiraukia, išdidus neva. Nepripažįsta. Negana to, kad dėmesiu nepalepina, vieną dieną atsuka tau nugarą – žinokis pats. O kaip man „žinotis“, jei draugas Aaronas Dušanskis nuo pat pirmojo susitikimo užgriuvo mane nepakeliama akmens našta? Aš turbūt jau nebeištversiu. Ir kiek man beliko džiaugtis malonumais? Pagalvoju, užuot jo išmatas valiusi, galėčiau daugiau laiko skirti savišvietai, iki šiol vis trokštu išmokti kalbų, geometrijos taip ir neperpratau. Bet kaip man, Hari, studijuoti Pitagorą ar mandalas, jei rytas vakaras prie sunkaus ligonio lovos prikaustyta: antelę išpilk, naktipuodį pakišk, lūpas suvilgyk, bezdalus išvėdink – ir taip visą laiką. Visą gyvenimą tik tą ir tedariau – mūsų namuose amžinai atviri langai, skersvėjai, netvarka, teiglich trupiniai. Nejaugi tik tokia mano paskirtis?
       – Kita, Odete, mūsų paskirtis, kita.
       – Pats matai: nusviro rankos. Bet nugalėsiu save, iškelsiu – pakeisiu paklodes, papurensiu pagalvę... kad jis tais savo teiglich paspringtų.
       – Ne, neverta taip žiauriai žmogui linkėti.
       – O kaip, Hari, verta? Kaip verta? Štai išrašys jį netrukus iš ligoninės – žinokis. Kaip man toliau būti?
       – Galima paieškoti būdų.
       – Visi jie išbandyti.
       – Nebūna taip, kad visi.
       – Išties?
       – Prisiekiu.
       – Ar jam skaudės?
       – Nepajus nieko.
       – Ir tu tai moki?
       – Man smagu būtų dėl tavęs nors kartą padaryti.
       – Dėl manęs?
       – Esi verta prasmingesnio gyvenimo, jei tik sutiktum, kad juo vėliau pasirūpinsiu.
       – Aš?
       – Moters akys niekada nemeluoja.
       – Tu, Hari, man nori sugrąžinti viltį? Nori? ...Vien už tai būsiu amžinai tau dėkinga. Dabar nebesvarbu – pasiseks nepasiseks. Ačiū Hari, kad esi toks jautrus. Ačiū, kad atėjai. Ačiū, kad viesulu įsiveržei į mano vienatvę. Ačiū, Hari, Hari, Hari...
       – Ne, nereikia prie ligonio, – ėmė trauktis atatupstas Zamkė. – Nereikia taip staiga, dar pagalvos kažką nedora.
       – Tegu galvoja, Hari. Lai pyksta, niršta, spjaudosi. Tik žvilgterk, Hari, juk tai jau nebe žmogus. Hari... Hari...
       – Aš taip negaliu, – išstenėjo Zamkė, kai Odetė spustelėjo jo sėklides. – Tik ne čia, Odete... Prisiekiu, viską dėl tavęs padarysiu, paleisk, paleisk gi, skauda...
       – Padarysi? – vis dar laikė įkalintą Zamkę Odetė. – Prisieki? Hari, ar prisieki?
       – Viską. Dėl tavęs. Mūsų. Visų, – gaudė orą Haris Zamkė. – Prisiekiu.
       – Buvau jau ne kartą gyvenime apvilta, skaudžiai.
       – Aš ne toks, – tūpčiojo skulptorius, kad palengvėtų.
       – Lai gerasis Krišna, Hari, bus priesaikos liudininkas. Hari. Krišna. Hari, Hari... Mano Hari... Mano... Mano... Hari... Hari... – nesidrovėdama užgiedojo savo mantrą palatoje Odetė Raslan.

Kunčius, Herkus. Nepasigailėti Dušanskio: Romanas. – Vilnius: Versus aureus, 2006.

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Genys 2 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guillaume Apollinaire 2 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilona Gražytė-Maziliauskienė 1 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 40 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Mečkauskas-Meškela 1 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 13 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 50 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1