Poezijos paslapties pirmiausia bandau ieškoti žodžiuose, todėl sakiniuose esantys kableliai ir taškai trukdo – čia jų atsisakiau. Šiaip manau, kad didžiausia magija slypi garsuose ir jų ženkluose. Mintyse spėlioju apie laikus, kai žodžiuose nebuvo balsių, o žmogų kerėdavo gamtos garsai. Toks suvokimas – tik tolima siekiamybė, savotiškas kliedesys. Bijau visiškai pasinerti j tylą, pasąmonė sako, kad tada vietoj linksmo arba liūdno „jeu de mots“ garsyno liks tik pelenai, bus tyla ir nebus Švieto – t. y. pasaulio, kuris mano proseneliams tikriausiai buvo tapatus su šviečiančia visata – Dievu. (Jonas Jackevičius)
***
Jonas Jackevičius – unikali asmenybė lietuvių literatūros pasaulyje net tuo, kad savo pirmąją poezijos knygą („Demono pašventinimas“, 1997) išleido būdamas tikrai solidaus amžiaus – šešiasdešimties metų. (Iš žymesnių XX a. debiutavusių poetų – deja, net ne Lietuvos – į galvą teateina amerikietis Wallace'as Stevensas, savo pirmąją knygą išleidęs būdamas keturiasdešimt ketverių.) Maištingų ir, vadinkim, kitoniškų J. Jackevičiaus eilėraščių sovietiniai literatūros ideologai paprasčiausiai kratėsi ir nenorėjo spausdinti. O ką jau kalbėti apie galimybę išleisti knygą. Tad į lietuvių poezijos erdvę J. Jackevičius įsiveržė tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ir įsiveržė toli gražu ne prisnūdusią filosofine kalbėjimo maniera, – tai visai pritiktų solidaus amžiaus kūrėjui bei tikram eruditui, kokiu neabejotinai laikau Joną, – bet gyvu, dinamišku, ironišku, kartais valiūkišku, o kartais, sakyčiau, chuliganišku kalbėjimu.
Tokio kalbėjimo ženklų apstu ir naujajame eilėraščių rinkinyje kiek netikėtu ir mįslingu pavadinimu „Vilnonis bliovikas“. Šiame rinkinyje autorių pirmiausia jaudina garso – tiek ataidinčio iš pasaulio, tiek reiškiamo žodžiu, vadinas, kylančio iš vidaus – magija, prigimtis, formos, sąlytis su tyla, kitais pasaulio elementais ar stichijomis; ne veltui knyga kuriama fugos principu, kai tam tikra vieno knygos skyriaus tema improvizuojama įvairios architektonikos, netgi stilistikos eilėraščiuose ir ataidi visai kituose knygos skyriuose. Autoriui, atrodo, ne tiek svarbu pateikti semantiškai motyvuotą knygos sąrangą ar minties slinktį, svarbiau įvairiais būdais perteikti teatrališką žaismą, žodžių visumos, sakyčiau, jų visatos energetiką, o savo siurrealistinį–futuristinį poezijos pasaulį atverti laisvoms skaitytojo interpretacijoms.
Nors šis kupinas geometrinių pasaulio apibrėžčių, ypač kvadratų, vis dėlto lietuvių poezijos nenuorama J. Jackevičius jokiu būdu negalėtų ir, matyt, nenorėtų matuotis, tarkim, prancūzų poezijos matematiko, „Euklidijų“ autoriaus Guillevico, atvirai oponavusio siurrealistiniam vaizdavimo principui, minimalistinio bei varžančio poetinio rūbo. Poetas ir dailininkas J. Jackevičius kur kas geriau pasijustų, sakykim, orfinio kubizmo pradininko R. Delaunay paveiksle „Eifelio bokštas“, tobulai perteikiančiame dinamiškos kompozicijos, spalvų muzikalumo ir moderniosios fragmentacijos principą, paveiksle, kuriuo taip žavėjosi garsusis prancūzų literatūros nenuorama Bl. Cendrarsas, beje, savo kalbėjimo tempu ir ritmika pakankamai susisiejantis su J. Jackevičiaus stilistika.
Taigi „Vilnonio blioviko“ autorius renkasi nervingą, dinamišką, nuolat besikeičiantį, suskaidytą, nors harmonijos ir sąskambių siekiantį, bet sudėtingą ir neretai grėsmingą pasaulį, kupiną miestietiškos erotikos ir ironijos. O pastarosios poezijoje visada išlieka jaunatviškos dvasios etalonu, ir šitai maloniai pakaitina kraują skaitant solidaus poeto kūrybą.
Dainius Gintalas
LAUKO KAVINĖ
Rodyklės ant debesio pūko
Pasisuko staiga pasisuko
Dantingas garsų mechanizmas
Spinduliai spektro prizmėje
Šviesos – į pragaro ryklę
Judesiai – pro skaičių vardiklį
Esimai – pakvaišus erotika
Buvimai – vertikalės ir gotika
Artėjimas – magijos skaičiai
Gyvas padaras judantis baikščiai
O žinia – išvengt nevalia –
Akys dega spalva žalia
Gėja išsikėtojusi
Myli vėją sėklą nešiojusį
O saulė – švelni pribuvėja
O garsai ir šviesos artėja
Aštuonetas jų – į oktavą
O mandagūs jauni padavėjai
Į gerklę jums supila kavą
KŪNAS I
Taip plevena kūnas be virvės –
Galva atskirai šypsena atskirai
Akys – be veido
– – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Gėlės vyto begėdiškai tryptos –
Visos talpos – juodos kaip kriptos
Garso taškai technologijos –
Linijos logijos blogijos –
Lingo lingamai lingo –
Jazz orkestras ir svingas –
Byrančių pustonių gamos
Lingo lingamas
Ima publika rankomis ploti
Linguoja lingamai spalvoti
Smeigia durklą širdin ir nukrinta
Sienų uždangos salės nušvinta
Ten publika – mirus be laiko
Galvas rankose laiko
KŪNAS II
Šalia veido plevena
Jo šypsena
Iš lingologijos
Garsošvaisčių technologijos
Linijos logijos blogijos
Lingo lingu
Skylančios kripės ir vingės
Teisuoliams – gerklę skalauti
Išsižioti ir laukti
Kas jis – nematomas matomas
Plevena jo šypsena –
Jis – paukštis be kūno –
Akys be veido
Naktis horizonte –
Iš naujo –
Teisuoliai gerklę skalauja
TRANSLIACIJA
Jei nėra aido –
Yra pavadinimai
Sukeisti kirčiai
Gyvas autopilotas
Negyvas autopilotas
Yra
Buvo
Bus (Auto) Busas
Vonios kambarys
Arba ežero dugnas
Sfera spinduliuotė
Asfalto lange
Lyja smuikais ir fortepijonais
Lavonams
Lavondėmių lietūs
Akys skersgatviai gatvės aikštės
Rėksnių rojus
Kišenėlėje – garsas
Si si si ten kur no–si–naitė
Kaklaryšis – šauniam gangaliavimui
Kada akys išsprogsta
Sėdynė –
Mąstymui skatinti
Bel canto
Dirigento pirštas – prie lūpų –
Tyliau –
Garsas vonios kambary
Sklinda iš veidrodžio
MIESTO ETIUDAS
Sparnuota būtybė
Apglėbusi miestą
Skambantį
Apglėbusi rūką –
Reklamos reinkarnacija
Slaptas judėjimas
Įsivaizduotas
Mes įsivaizduoti
Niekas be mūsų dabar niekada
Na mėginkit mėginkit
Apginti tą garsą
Kaip destrukcijos formą
Vis vien neužmigsit –
Na užteks!
Po nakties – tik naktis
Dies irae!
Viduramžių gal net nebuvo
Tik tarpas
Tik garso linija
Virš miesto
Kaip skruzdėlyno –
Siena sparnuota –
Nesisvaiginkit –
Nereflektuokit
Neužrašykit
Po nakties tik naktis
Skliautų vidury –
Garsų maišas
TYLĖJIMAS
Tyliau nei tai
Tyliau nei tai – dar tyliau
Vėjas tai – šildantis šiurkščią pakrantę
Užsimerkęs dangaus pakraštys
Tyliau nei šviesos žemėn nupuolę
Tyliau nei akių šlamesys
Kažkur horizonte
Rečiau ir lėčiau
Lėčiau ir rečiau
Svyra šviesos spindulys
Išsibarsto ir išsisklaido
Elektroninis protas
Veido plokštė lakuota
Išskirtinis judėjimas
Suretintas daugtaškis
Rečiau nei retsykiais
Fiksuoto ritmo šešėlis
Pirštai prie lūpų –
Dar lėčiau
Pauzė – stokite
Klausykit klausykit –
Ši tyla nesibaigia
ŠANSAS MANEKENUI
Jūsų laimė o gal išeitis –
Mėlynas driežas –
Minutes sužiaumoja
Lygiai – valandas –
Jeigu geria – tik mėlyną garsą
Arba skysto pavidalo tylą
Manekenas – dažytas taip pat mėlynai
Jam į gerklę – mėlynas šnicelis
Mėlynais padažais išmirkytas
Ir desertas – mėlynių spalvos
Labas jums labas labai
Lobis labas – ir didelė laimė
Laimė jums – mėlynuos pataluos
Ten – septynios mėlynos akys
Burna spinduliuoja ir dega
Mėlyno driežo šešėlis
Ant veido –
Toks DVD – dar
Mėlynas smuikas
Manekenui – tai šansas
Tai – išeitis
Netgi laimė –
Kiekvienam – į namus
Į smegenis gerklę plaučius –
Į šaldytuvą į spintą
Į lovą
Jums – tiktai jums
Mėlynas driežas
Geriantis mėlyną garsą
Arba skysto pavidalo tylą
Viską girdėjote – galit ramiai
Užsimerkti
Ir vėl atsimerkti
ATOSLŪGIS
Pritemdo saulę
Vilnonis bliovikas
Tylėdamas bliūva
Mėnuo gražuolis
Išvarvina akį
Po garsais virtusį
Blioviko gyvenimą
Jaunikliai badosi
Pašėlę mylisi
Bliūva bliovikas
Netiki niekas
Vaizdo absurdu
Mažųjų džiaugsmui
Žemai nupuola
Naktinis niekas
Slysdamas eteriu
Čiuožia bliovikas
Atmintį gydo
Nasrai prasižioja
Bliūva į naktį
Buvimą naikina
Slysta atvaizdas vandeniu
Veidrodinis paviršius
Jį traukia anapus
Kapo šešėlis
Traukia ir šnara
Gašlus vandenynas
Tada bliovikas
Išsižiojęs praryja
Virpančią tamsą
POTVYNIS
Bliovikas ant kranto
Nuogas ir atviras
Ryklio dantimis
Plieno ašmeniui
Tyko blioviko
Tyko ir tyko
Tyko ir tyko
Tyko ir tyko
Žaidžia bliovikas
Sau maskatuoja
Ir maskatuoja
Gašlus vandenynas
Slenka į dieną
Bliovikas atryja
Prarytą tamsą
Klusniai pasilieka
Džiūti ant smėlio
Slenka aplinkui
Nuogalių tuntai
Aukoja saulei
Degintus kūnus
Pavirtę dūmais
Kyla į dangų
Smėlio kapai
Žemėje lieka
Juos užlieja vanduo
TAMSOS TEOLOGIJA
Nesupratote ką pasakiau?
Žiū – pilvakalbis kompiuteris ir
Ugninis liežuvis –
Gerai kad nematėte mano akių –
Bet kokiam storasprandžiui
Verčiasi kojos
Aiškinu
Net skudurinė lėlė – turi sielą
Gal iš dalelių – kaip Demokrito
Gal iš ugnies – kaip Zaratustros
Mato daiktus kai jų net nebūna
Nesuprantate ką pasakiau?
Žiū – pilvakalbis kompiuteris ir
Ugninis liežuvis –
Gerai kad nematėte mano akių
ŠEŠETAI I
Ant mėlyno debesies
Šeštą dieną tėškė tašką
Kaip skambalą –
Šešių šešetų natos –
Paukščiams
Premjerose primadonų premjerams
Ant mėlyno debesies –
Varvekliai –
Skambalai iš sidabro
Vapėjimas
Garsas ar bildesys –
Sapnas ar kliedesys –
Jums pasirinkti –
Žinia – žiopsokit dieną naktį ir rytą
Susiorientuokit – iš kur nukritote!
ŠEŠETAI II
Sidabru
Auksu
Išlašėjo
Po šešis po šešis
Šešetus –
Kol gintaro rūmuose
Lošėjai suryja visus kaulelius
Zombiai dažyti mediniai piliečiai
Gieda ir grūda kūdikiui žuvį į ryklę
Iš vaikystės upokšnio ar ežero
Deja vu – Deja vu
Smegeninei sukežusiai –
Jei kalba sugadina pasaulį
Darbuosis kalbos žmogžudžiai –
Jų gerklės kūrenasi
Ir gargaliuoja
Kėpso ir vėpso
Į nušvitusį švitą
ŠEŠETAI III
Laiką išardo –
Be vandens ir be oro
Apvalus rutulys
Švitą apjuosdamas plaukia
Skaičių muziką
Bando kažkas pavaizduoti
Tyliai brazdena
Krapšto nuo sienos
Krintantį tinką
Vakare – išgirdęs orkestrą
Žmogus baisiai rėkia
Ir krinta negyvas
Sapnuoja – kaip rutulys
Švitą apjuosdamas plaukia
Be vandens ir be oro
ŠEŠETAI IV
Miraklis miraklis
Solo spektaklis –
Įkišo į duobę su veidrodžiu –
Salė iliuminuota
Atmintis laminuota
La – šeši smuikai suderinti
Kepurė bumbulinė
Šešetų karalaitis
Siūlo lizingu lėlį
Lėlą lėlę liauną
Liūliuojamą
Iliuminuojamą –
Šokit pro stiklą į būties paralelę
La la – visi skaičiai dera –
Tarp natų – prašykit notarą –
Jums – testamentas
Fin – fun – ėbre
Marehe
vis–si–škas–visiš–kas
ta – –š–kas–ta– – škas
Veidrodiniu paviršium – žemyn
Konec
End
Fin
UNITAZAS I
Už stiklo – niekis
Tada purpteli paukštis
Ant linijos
Unitazui išdygo sparnai
Jis plasnoja
Kūrėjui lengvėja sumanymas
Jis plasnojo tada
Kada niekas
Nebeplasnoja
Ant linijos ant linijos
Karkite galvas
Plasnodami
Už lango – naktis
Niekis ant linijos
UNITAZAS II
Kai snapas kapoja stiklą
Gal baugu
Gal juokinga
Unitazas pro veidrodį
Skylė į pasaulį
Stiklo koridorius
Vienintelei linijai –
Paukštis tas – metalinis –
Ant linijos –
Už stiklo – veidrodis
Garsas
Skylė
Vanduo
Unitazas
REZIUMĖ
tokia gėlė ji šoka ant stalo
juda šviesos atspindy merkia akį
šviesos sukiny sakiny prieš miegą nelaboj atminty nurimsta
ir ramiai užsimerkia štai tokia ta
gėlė o saulė nukleketavusi spindulių
laiptais kopia į dangų skiauterėtas raliuotas gražus
gyvulys saulės skiauterės vasaros laiko
atspindžiuos užregistruoti sapnai
skirti tylai muzikos vaizdui garsų
pavidalams ritmo linijoms
begarsiams vargonams – ant jų –
žaliaakis gaidys
ir pražiotas jo snapas ir giedojimas
taip užrašytas švietui ir švitui kaip
burtas iš gėrio ir iš šėtono dangaus
pavėsyje deganti jūra jos krantas
kalnai debesuoti rūkas šventas ir
švitas tolygus vandens tylėjimui
nelaboj atminty viskas pro
langą virš stalo pro gėlę
prieš veidrodį gėlė šoka ant
stalo ir markstosi ir užsimerkia
ŽINIA ŽODŽIAGALVIAMS
Kraujas laša tarytum benzinas
Iš kiauro motoro
Veiksmažodžiai virsta daiktais
Stalas sugriaužtas
Buteliai sukramtyti
Riksmas – tarytum vaitojimas
Elektrinis elektoratas
Ateivių proto skutai
Labai labas
Įsakymas – išsidraskyti
Tai – žinia iš anapus
REPORTAŽAS IŠ PALANGOS
Snarglys:
Vėjas gena dulkes vėjas gena smėlį
Vėjas glosto smulkų mažą akmenėlį
– – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Multigenas gamtos laboratorijoje
Gaminys globaliai glosiškas
Glebus glebas glamūrinis vėjas
Glamonės arba vujarizmas
Deja vu Deja vu
Sterilios
Proto sėlenos –
Gerklėms – laukti
Akims – įsivaizduoti
Fri bulvytės su daržovėmis
ir pomidorų padažu + dienos sriuba – 5 Lt
Pieniška dešrelė su fri bulvytėmis
+ dienos sriuba = 7 Lt
Burgundiškas kiaulienos guliašas
+ dienos sriuba = 7 Lt Lašišos kepsnys „Medalionas“
+ dienos sriuba = 9 Lt
Meksikietiškas troškinys
+ dienos sriuba = 9 Lt
Jautienos aštrus troškinys
+ dienos sriuba = 9 Lt
– – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Snarglys:
Vėjas gena dulkes vėjas gena smėlį
Laidoja jis smulkų mažą akmenėlį
PERFORMANSAS
Raminkitės juk nieko neįvyko –
Tai pasaka vaikučiai mikit mikit
Sidabriškų varpelių skambesy
Miniažmogiai apskurę ir basi
Atatupsti į praeitį tipena –
Nebus jau nieko minimo nei manomo nei menamo
Iš miestų ir laukų visus išvijęs
Po dykrą siaučia elektronų vėjas –
Pro veidrodžius – daiktai spalvoti matos
Ir spjaudosi ugninis akrobatas
Jis – debesų pūtikas ir fakyras
Ir – aktorius galbūt ar šiaip neblogas vyras
– – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Tada nuo karščio tirpo metalinės gėlės
Ir baziliskas rijo mergužėlę pliką
Į sceną rinkosi spalvotos lėlės
Vaizduodamos kad nieko neįvyko –
Galvočiai tikino – nebus ko net – negali būti
Nes potyriai nebūna visada tikri
O pojūčiai ne visada atspindi būtį
Bet visada už vakarą gudresnis rytas –
Na ir sutirpo karštyje metalo gėlės
Na ir surijo ugnį akrobatai
Na ir prarijo baziliskas lėlę
Akis užmerkė tuoj visi –
Ir nieko nebematė...
***
S. G.
Švietas švitas moderniški morgai
Kur per pusę supjausto žmogystą
Tirpaluos konservuoja po organą
Nuvainikuodami mistiką –
Pro žodžiais užkeikiamą moną
Švitas švietas šviesa ir tikriausias
Tarp žiogų pasaulis geltonas
Visas virpantis visutėliausias
Ir štai – pasaulis ištirpo –
Nebebūna begarsio oro –
Gyvybė liejas kaip tirpalas
Iš formalino ir chloro
Tada miestuose renkasi smogas
Sienom durniai durnynuose lipa
Baisu susitikti žmogų
Nes reikia saugotis gripo
Tada švinta kaip muzikos fonas
Švietas švitas šviesa ir menas
Tarp žiogų pasaulis geltonas
Ir sekundė kaip visas gyvenimas
PRELIUDAS
Save okupavo
Šalta naktis
Nominantas nomadas
Ant čiužinio
Homunkulas
Miega ir šlapinasi
Miega ir šlapinasi
Ir nieko
Ir nieko
Ir švitas vis švyti
Niekas iš nieko
Slenka tylos paviršiumi
Mirguliuoja varpeliai kaip karolėliai
Ant kapų širdelių varpeliai
Suverti maži karolėliai
O liūdesy!
* * *
Traukė priedainį priedurnis
Ką pats gerai nesumojo
Klausėsi –
Kalnų veidrodžių karalius
Strampas juodas
Jūrų veidrodžių valdovas
Strampas juodas
Dykumų dangaus valdovas
Lijo lietus violetinis
Lietus violetinis
Priedurnis buvo dažytas
Lietus – įsivaizduotas
Trys vabalėliai ant lapų
O lietus violetinis
Lietus violetinis
Gėlės buvo dažytos
Vabalėliai sunumeruoti
Lietus violetinis
Lietus violetinis
Liūdnas liūdintis priedurnis
Trys vabalėliai ropojo
O lietus violetinis
Liūdesys violetinis
Violetinis vakaras
O lietus violetinis
Lietus violetinis
Vabalėlių sparneliai
Iš violeto
O lietus violetinis
Labai liūdni vabalėliai
Lijo ir lijo lietus
O vabalėliai ant lapų
O lijo lietus
Traukė priedainį priedurnis
Ką net pats nesumojo
Klausėsi
Kalnų veidrodžių karalius
Strampas juodas
Jūrų veidrodžių valdovas
Strampas juodas
Dykumų dangaus valdovas
Lijo lietus
Traukė priedainį priedurnis
Violetinis garsas
Viola d'gamba
Jonas Jackevičius. Vilnonis bliovikas. V.: Diemedžio leidykla, 2013.