***
apie ką visa tai? apie vikrųjį driežą,
nuvilnijusį rankų gyvaplaukiais
apie du gurkšnius šiltos degtinės
ant įkaitusių akmenų
apie ką visa tai? apie slyvas ir kriaušes,
apie arbūzo sėklas, abrikosus ir skobtus moliūgus
apie sklidinus moterų indus, žemdirbystę
ir vyriškus įnagius
apie ką visa tai? apie gėles ir mirusius,
salsvą jų kvapą, siaubą ir slaptus
pasimėgavimus, užsirūkymus
drebančiom rankom
apie ką visa tai? apie senas lentas,
sausų dulkių kvapą, apie pyrago riekę
ir knygą, ir pieno puodelį, viskas
apyvakarę, tolimos zeimerio aimanos
apie ką visa tai? apie pagautą žuvį ir
apie nepagautą žuvį, apie taip vadinamą
sėkmę, apie žmones – o taip,
ir apie juos
ir, žinoma, kaip visada: tūkstantį,
tūkstantįkart apie nieką.
Grajauskas, Gintaras. Naujausių laikų istorija: vadovėlis pradedantiesiems:
Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2004.
***
pavakare, sekmadienį
skaičiau knygą
bandžiau, kaip ten vadinama,
gilintis, bet viena koja vis vien
buvau sekmadienyje
kažkur už lango
verkė vaikas,
taip liūdnai, kad ir man
graudu pasidarė
kokį tūkstantį kartų graudžiau
nei sekmadienio pavakare skaityti eiles
apie sekmadienį, pavakarę,
verkiantį vaiką.
Grajauskas, Gintaras. Naujausių laikų istorija: vadovėlis pradedantiesiems:
Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2004.
Keliauninkai
taigi keliaujam: aš į Taliną, o jinai, begėdė,
šiaip važinėjasi, net už bilietą nemokėjus:
raičiojasi autobuso grindim, kažkieno
pamesta slyvelė.
tataigi drauguže tataigi – tikriausiai pati
nustebai, kaip nesunku pasikeisti, tapti
kamuoliu, besiridinėjančiu, nesipriešinančiu,
be prilaikančio vaiskočio.
kas dabar tave sustabdys? niekas, nebent pakils
kas nesusiturėjęs ir išmes tavo džiugų
buvimą, apvalumus ir įtrūkimus,
ir kaulelį viduj, ir tą.
už tai, kad triukšmauji kitaip, nebe
slyviškai, bet ir ne žmogiškai, dusliai
bumpsi, šiureni ir bildi, miegoti
ramiai neleidi kitiems
keliauninkams – dar gailėsies,
kad nelikai kartu su visais, kad iššo-
kai per kraštą, iškeliavai į pasaulį
gražumų ieškoti.
va dabar ir supūsi kur pakelėj, tai tau,
o būtum pritikus kompotui, tai ne,
sugalvojai keliauti – argi tam jie skirti,
kaulavaisiai.
Grajauskas, Gintaras. Naujausių laikų istorija: vadovėlis pradedantiesiems:
Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2004.
Nuoširdžiai
jei būtumėm iš tiesų nuoširdūs,
tiek daug nekalbėtumėm apie nuoširdumą
apskritai kalbėtumėm mažiau
ar visai tylėtume
jei būtumėm iš tiesų nuoširdūs,
sakytumėm „nenuoširdžiai užjaučiu“
arba „nenuoširdžiausi linkėjimai“.
Nenuoširdžiai Jūsų –
Grajauskas“
apskritai kalbėtume daug mažiau
lakoniškai
neklausinėtumėm: kaip gyveni, kaip sekasi
klaustumėm tiesiai, kaip sekasi mirti?
ir nuoširdžiai atsakytumėm: ačiū, gerai.
Grajauskas, Gintaras. Naujausių laikų istorija: vadovėlis pradedantiesiems:
Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2004.
Nieko nematau!
andai buvo toks pusprotis: užeidavo
jam, šaudavo į galvą kažkas – tai,
būna, pasiima peilį, užsimerkia ir
lekia, tuo peiliu orą kapodamas,
ir vis rėkia – nieko nematau! nieko
nematau! – tuoj visi bėgte į
šalis, dar kaip trauks peiliu
gerklėn ar žarnosna, pobaisis
buvo žmogelis, dabar nežinau,
ar bėr jau, seniai nematyt,
gi ir laikai nebe tie: puspročiai
išmirė arba atėjo į protą
ir kodėl jį prisiminiau, po
šitiekos metų? ė, taigi dabar
aš jau pats taip rėkiu, ir dar
atsimerkęs: nieko nematau!
nieko nematau! ir štai jau bėga
visi į šalis nuo manęs, nuo
tokio bepročio.
Grajauskas, Gintaras. Naujausių laikų istorija: vadovėlis pradedantiesiems:
Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2004.
Eilėraštis apie lietuviškojo identiteto paieškas
Lietuviai yra nuoširdūs, bet labai nekalbūs.
(Iš vieno vokiečių turisto kelionės įspūdžių)
kodėl jie geria gryną degtinę vidury vasaros
kodėl jie stūgauja karingas dainas, grūmoja ir ūkčioja
kodėl jie susimuša, o paskui verkia apsikabinę
nes nyku mums šitaip gyventi
kodėl jie valgo sumuštinius per pietų pertrauką
kodėl jie pusryčiaudami geria kavą ir žiūri į laikrodį
kodėl jie dabar rūko ant kažkokių pastolių, spjaudo žemyn
ir žvalgos į dangų
nes nyku mums šitaip gyventi
kodėl jie vis skubina vienas kitą ir nuolat vėluoja
kodėl jie sutinka vienas kitą ir tuoj pat išsiskiria
kodėl jiems nuolat nesiseka ir tik retkarčiais sekasi
nes nyku mums šitaip gyventi
kodėl jie keliasi vidury nakties ir kiša galvą į šaldytuvą
kodėl jie keliasi vidury nakties ir kiša galvą į kilpą
kodėl jie ryte nesikelia ir drybso lovose ištisą dieną
nes nyku mums šitaip gyventi
kodėl jie eina į bažnyčią sekmadieniais
kodėl jie eina pas savo moteris ketvirtadieniais
kodėl jie staiga sustoja ir stovi įsispyrę kaip nartūs galvijai
nes nyku mums šitaip gyventi
kodėl jie sako: atrodo, lyg viskas jau būtų nutikę kadaise
kodėl jie gūžčioja pečiais ir sako: ma jį velniai, kaip nors apsieisim
kodėl jie kraipo galvas ir sako: bet kažkas ne taip, aiškiai ne taip
nes nyku mums šitaip gyventi
nes nyku mums šitaip gyventi
nes nyku mums šitaip gyventi –
sako jie, tie lietuviai, ir tada jau
nutyla, nutyla
Grajauskas, Gintaras. Naujausių laikų istorija: vadovėlis pradedantiesiems:
Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2004.
***
statau barikadą
aplink save
sustumiu spintą, lovą
pargriaunu šaldytuvą
jie atsiunčia derybininką
picų pardavėją
priešintis beprasmiška, sako jis
priešintis beprasmiška, sutinku
jis išeina kaip nugalėtojas
palikęs picą su krabais
ateina paštininkas: štai jums
registruotas laiškas, pasirašykite
pasirašau, abu šypsomės
priešintis beprasmiška, sako laiškas
nesiginčiju, mandagiai sutinku:
nėra nė mažiausios vilties
tada ateina mormonas – ar tu žinai
dieviškąjį planą, klausia mormonas
žinau, priešintis beprasmiška,
sakau aš, mormonas numurma laiptais
tobulinu barikadą: plyšius užkamšau
senais laikraščiais ir kramtomąja guma
skambina vėl į duris, ir vėl
už durų picų pardavėjas
mormonas ir paštininkas
ko gi dar, klausiu aš
buvote teisus, sako jie, priešintis
beprasmiška, ir nėra nė mažiausios vilties
todėl esame vienoj
barikadų pusėje
Grajauskas, Gintaras. Naujausių laikų istorija: vadovėlis pradedantiesiems:
Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2004.
Trisdešimt treji
ir atėjo pas mane
trys karaliai,
trys karaliai
ir nužvelgė nužiūrėjo
mane blozną
ir pasakė man
trys karaliai:
tu būsi kūdikėlis
o aš
snukiu gleizotu
užtrintas akis
besišluostydamas
aš tik verkiau ir sakiau –
kad nebūsiu, nebūsiu
Grajauskas, Gintaras. Naujausių laikų istorija: vadovėlis pradedantiesiems:
Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2004.
Ką reikia žinoti apie gyvenimą
Nesisupk ant kėdės,
verčiau pasiklausyk apie kiklopą.
Kiklopas turėjo vieną akį.
Mes turime vilties, kad.
Gerai.
Dabar paklausyk apie vištytę.
Vištytė turėjo abi akeles.
Mes nebeturime vilties, kad.
Dar žinau apie juodąją ranką ir
baltą banginį. Ai! Jis toks
baltas, kad jo kaip ir
nėra. Verčiau tiesiog plokime,
plokime vienas kitam. Visas
tas cirkas. Leiskimės, leiskimės
apgaudinėjami, tereikia tik
patikėti, bet to tai jau ne.
Ko čia sėdi dabar, sukryžiavęs
kaulą ant kaulo, imk verčiau
pinigėlį ir bėk,
bent ledų nusipirksi.
Grajauskas, Gintaras. Naujausių laikų istorija: vadovėlis pradedantiesiems:
Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2004.
Dailininko žmona
ar skaitei, ką tas menotyrininkas
rašo: „praktinis menininko pagamintų
daiktų nepritaikomumas
yra jo rezistencija“
ot ir ne, menininko rezistencija
yra praktinis jo paties
nepritaikomumas
tikrai, jokios naudos, nors verk
kur betaikytum, niekur netinka, vis
per mažas arba per didelis
jau labiau rezistuoja gal tik
anas iš kažkur atklydęs klaikus
suvenyras: plastikinis erelis
ant plastikinio akmens
(ir dar su užrašu kislovodsk!)
stovi nugrūstas kampe, tik vietą
užima, o taip suerzina kartais,
rodos, kad tvotum į sieną, tai
sparnai nulakiotų
bet vis ranka nekyla, gaila lyg
visai nežinia ko, o gaila
sakau, kai manasis numirs,
tai įdėsiu į karstą,
tegul abudu
pasidžiaugia
Grajauskas, Gintaras. Naujausių laikų istorija: vadovėlis pradedantiesiems:
Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2004.
***
žiūrėjau žiūrėjau pro langą
žiūrėjau žiūrėjau
- ir kad imsiu šokinėti bėgioti šen
ir ten vaipytis ir maivytis oriai
kosčioti vartyti akis linguoti galva
sakyti „be abejo be abejo“ verstis kūlio
bučiuoti rankas uždirbti pinigus ir
leisti pinigus valytis batus keiktis
fotografuotis pildyti anketas rašyti
curriculum vitae siuntinėti atvirukus
atlikinėti karinę prievolę žaisti šaškėmis
žiūrėti pokalbių laidas vaikščioti į parodas
kolekcionuoti pašto ženklus apkalbinėti kaimynus
sakyti komplimentus bėgioti rytais
bėgioti ratais mokytis užsienio kalbų
dažytis dalinti vizitines korteles
megzti studijuoti zeną vaikytis madas
pirkti išsimokėtinai valgyti sveiką maistą
giedoti bažnyčios chore užsiiminėti grupiniu
seksu dalinti labdarą juoktis iš anekdotų
verkšlenti unkšnoti kiknoti ir spygauti
na ir ko tu žiūri dabar?
jei visi, tai ir aš.
ar man jau ir to negalima?
Grajauskas, Gintaras. Naujausių laikų istorija: vadovėlis pradedantiesiems:
Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2004.
Pratimas karmai pagerinti
visų pirma: kur nors susiraskite
vidutinio didumo varžtą
(geriausia tą varžtą tyliai
išsukti iš kokio žvilgančio
mechanizmo)
paskui susiraskite akmenį,
geriau didesnį, atidžiai
žiūrėkite, kad nepasipainiotų
pusplytis – tie niekam tikę
paimkite varžtą dviem
pirštais, pavartykite lyg šiaip
sau, staiga pasisukite veidu
į akmenį – ir trenkite,
nestipriai, bet skaudžiai
o kas toliau?
toliau niekas
tiesiog taip gražiau, nei daužyti
akmeniu varžtą, kaip paprastai
sugalvojama.
Grajauskas, Gintaras. Naujausių laikų istorija: vadovėlis pradedantiesiems:
Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2004.
Pratimas laimei prišaukti
Norite būti laimingi? tai būkite
arba mes padarysime jus laimingus
įdėmiai klausykitės: jei norite
būti laimingi, šypsokitės
šypsokitės žmonai šypsokitės šuniui
šypsokitės televizoriui
šypsokitės rūgščiam dirvožemiui
šypsokitės kėdei spintai veidrodžiui
šypsokitės sudegusiam troškiniui
šypsokitės troleibusui ir ledų pardavėjui
šypsokitės psichoanalitikui
šypsokitės atmosferiniams reiškiniams
šypsokitės kelnių sagai
šypsokitės šv. Antano medalikėliui
jei pavyks, šypsokitės kurmiams
gnomams kirminams ir kt. chtoninių
klasės atstovams
šypsokitės aukštyn ir žemyn
šypsokitės kairėn dešinėn
šypsokitės ir gyvenkite,
kaip kokie debilai
Grajauskas, Gintaras. Naujausių laikų istorija: vadovėlis pradedantiesiems:
Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2004.
Spoksodamas į naktį pro autobuso langą,
mačiau: kažkas pakelėj subolavo
o jei aš būčiau žymus ir turtingas
tai nešiočiau akinius auksiniais rėmeliais
ir baltą odinį lietpaltį iki pat kulnų
(lygiai tokį, kaip Enzensbergerio)
jei aš būčiau žymus ir turtingas
tada sėsčiau automobilin ir važiuočiau sau
kur noriu, ir greitai, gal 160 km/h
atsidaryčiau visus langus, kad vėjas
pūstų, gurkšnočiau black label iš
butelio, iškišęs alkūnę
važiuočiau kur noriu, niekur
nestodamas, surūkyčiau iš eilės
keletą cigarečių
ir kelias vyniotųsi
kelias vyniotųsi po manim
tyliai švokšdamas
tuomet nusikeikčiau
pasukčiau vairą ir rėžčiaus
į medį:
o ko manęs niekas nemyli!
o ko manęs niekas nemyli!
o ko manęs niekas nemyli.
Grajauskas, Gintaras. Naujausių laikų istorija: vadovėlis pradedantiesiems:
Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2004.
Žiūrime kiną apie Dievą
mes žiūrime ir galvojame: štai,
Dievo nėra, ir jis pradingsta
bet ne, paskui pagalvojame, visgi
turbūt yra, ir jis atsiranda
dingsta ir atsiranda, vėl dingsta,
vėl atsiranda, neįmanoma sužiūrėti
matome tik kažin kokias
kronikas ir kažkokius propelerius.
Grajauskas, Gintaras. Naujausių laikų istorija: vadovėlis pradedantiesiems:
Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2004.
Neeilėraštis
o dabar tiesiog užrašysiu, ką
mačiau Kristianstado bažnyčioj
ten stovi pastatytas toksai medis
su popierėliais, o ant jų surašyti
visokie prašymai ir padėkos
Viešpačiui Dievui – kai kurie net
su piešinėliais, krikščioniškais
klipartais, kompiuteriu surinkti
vienas visai žemai, vaikiška
ranka išvedžiotas:
„Mano mažoji sesutė
numirė.
Patrikas“
Grajauskas, Gintaras. Naujausių laikų istorija: vadovėlis pradedantiesiems:
Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2004.