Laiškų namelis

Aplinkui toks baltas sniegelis,
Sniegelyje stovi namelis,
Toks mėlynas namo stogelis,
Namelyje guli laiškelis,
Kurį tau, vaikeli, siunčiu.

Siunčiu tau mažytį laiškelį,
Laiškelyje pilna raidelių,
Iš jų pasidaro žodeliai,
Žodelių žodelis – dainelė,
Dainelių dainelė – giesmelė,
Kurią tau, vaikeli, siunčiu.

Iš kur atsiranda tie žodžiai?
Iš sniego, iš girios, iš upės,
Iš girių nakties baltarūbės,
Iš Nemuno, kurs įsisupęs
Linguoja link marių plačių.

Iš kur atsiranda tos marios.
Iš kur tie penki nemunėliai,
Iš kur nemunėlių pasaulis,
Iš kur girių samanos sausos –
Balkšvoji skara ant pečių?

Tu viską surasi laiškely,
Melsvajame laiško namely,
Padangėje, žemėj, sniegely...
Anksčiau atsibuski, vaikeli, –
Tau margąjį laišką siunčiu.

Riešutų žydėjimas

Su mažu vaikeliu
Kartą vaikštinėjau,
Riešutus pražydusius
Prie Neries regėjau!

Riešute, riešute,
Kas tai per žiedelis,
Mažutėlis, rausvas
Lazdyno spurgelis!

Šitokio rausvumo
Niekur nemačiau,
Lazdyn, lazdynėli,
Tu žydėk lėčiau!

Pažiūrėk, vaikeli.
Kas jo per mažumas,
Kas jo per gražumas,
Kas jo per lėtumas!

Žydi, žydi, žydi,
Sukraus riešutėlį,
Rudą riešutėlį,
Baltą branduolėlį.

Riešute, riešute,
Tik žydėk lėčiau,
Šitokio rausvumo
Niekur nemačiau.

Su mažu vaikeliu
Tąsyk vaikštinėjau,
Riešutus pražydusius
Prie Neries regėjau...

Ežero salelėj

Išnoks riešutėliai
Ežero salelėj,
Tai bus smagumo
Mažosioms mergelėms!

Mažosios mergelės
Pakrante atbėga,
Mergelių veideliai
Iš marelių sniego.

Skina riešutėlį
Ir šermukšnio uogas,
Man labai patinka
Vaikužėlių juokas.

Ir aš toks buvau,
Plaukioti mokėjau,
Ant baltos drobelės
Pakrašty gulėjau.

Atmenu, kaip plaukė
Gelsvas karosėlis,
Maži karosiukai,
Penkios karosienės!

Atmenu, jendrelė
Siūbavo, siūbavo,
Vandenėlį žalią
Vaikai teliūskavo.

Jau kiti vaikeliai
Riešutėlius renka,
Man į juos žiūrėti
Smagumo užtenka...

Naktis bulvelėms žydint

Šėmas jaučiukėlis,
Kur po jūras braidė,
Rudas vanagėlis,
Kur po dangų skraidė, –

Jau visai ne tie,
Jau visai ne tie!

Ką sakai, dienele,
Ką sakai, naktie?

Ar tikrai ne tie,
Ar tikrai ne tie?

Prabėgo, vaikeli,
Penketas metelių,
Jau ir tu ne tas,
Jau ir tu ne tas.

Aš tave vedžiojau
Žibuoklėlių skinti,
Mokiau, kaip svogūnų
Kaseles supinti.

Atmeni tą naktį,
Kai bulvelės žydi:
Balta, melsva, žydra,
Ir dangus matyti!

Juodoji žemelė!
Kokia jos širdelė!
Iš kur viskas imas...

Vabalų skridimas
Raudonais sparneliais...

Kas per apskritimas
Obuolio galvelės!

Daina apie jūros arkliuką

Baltas melsvas arkliukas
Atkeliavo iš jūrų,
Baltas melsvas arkliukas
Stovi naktį už durų.
Baltas melsvas arkliukas,
Lūpos pilnos žolės,
Baltas melsvas arkliukas
Visą naktį tylės.
Baltas melsvas arkliukas,
O galvelė žydra,
Baltas melsvas arkliukas
Kito tokio nėra.
Baltas melsvas arkliukas,
Niekad tokio nebus,
Atkeliavo iš jūrų
Pro sidabro lapus.
Baltas melsvas arkliukas
Iš dangaus ar kriauklės,
Baltas melsvas arkliukas
Visą naktį tylės.
Baltas melsvas arkliukas
Glaudžia lūpas švelnias,
Baltas melsvas arkliukas
Pasiilgo manęs.
Baltas melsvas arkliukas,
Baltas melsvas,
Baltas...

Šimtas jūros arkliukų

Šimtas jūros arkliukų
Lekia be atvangos,
Šimtas jūros arkliukų...
Nebijok, nebijok.
Šimtas jūros arkliukų.
Šimtas vienas smėly,
O aplinkui jų snukiai,
Karčiai jų dideli,
Kojos, dantys ir akys,
Šimtas kojų šėmų,
Šimtas jūros arkliukų,
Be manęs, be namų.
Šimtą jūros arkliukų
Pirmą sykį matau,
Šimtą jūros arkliukų
Smėlyje suradau,
Šimtas pirmas arkliukas
Būsiu aš arba tu,
Šimtas jūros arkliukų,
Šimtas marių baltų.
Šimtas antro arkliuko
Nerandu, nerandu.
Būk tu antras arkliukas,
Būk žirgelė širma,
Už pečių jūros ūkas,
Už pečių melsvuma,
Šimtas jūros arkliukų,
Šimtas antras...
Žiema.

Pingvinų pavasaris

Toli, Antarktidoj,
Du pingvinai stovi,
Du balti pingvinai,
Kokia įvairovė!
Du pingvinai stovi,
Abu nepanašūs,
Aplink jūrų srovės
Vandenį tik neša!
Stovi sau pingvinai,
Nieko negalvoja,
Du balti pingvinai,
Abudu dvikojai.
Stovi du pingvinai
Ir galvos nekrapšto,
Du balti pingvinai
Ant pasaulio krašto.
Stovi du pingvinai,
Siaučia jūrų srovės,
O ir aš norėčiau
Tokios įvairovės:
Žiūrėti į dangų,
Žiūrėti į sniegą,
Žiūrėti į jūrą,
Kas dugnely miega...
Mums tiktai taip rodos,
Jie visai nestovi,
Labai daug galvoja,
Dar daugiau sapnuoja...
Šit kokie pingvinai,
Pasaulio kaimynai!

Pingvinų dainelė

Du maži balti pingvinai
Vakar išlėkė iš jūrų,
Du maži balti pingvinai
Pamažu link mūsų juda.
Du maži balti pingvinai,
O galvelės juodai baltos,
Du maži balti pingvinai,
O aplinkui marios šaltos.
Du maži balti pingvinai
Pamažu link mūsų lekia,
Du maži balti pingvinai,
Dvi apvalios šaltos akys.
Du maži balti pingvinai
Danguje kaip perlai švyti,
Du maži balti pingvinai,
Du maži balti mažyčiai.
Du maži balti pingvinai
Viršum mūsų skrenda, skrenda,
Du maži balti pingvinai
Niekaip mūsų nesuranda.
Du maži balti pingvinai,
Du maži balti pingvinai,
Du maži balti...

Arkliukas darželyje

Tas arkliukas, kur išdygo
Kitados daržely rūtų...
Vaikai, penketas metelių!
Koks jis didelis jau būtų!

Jo kaktoj ir dieną šviestų
Didelė balta žvaigždė,
Vardas jo Arkliukas būtų,
O Žirgelis – pavardė.

Ką jis veiktų ten, tarp rūtų?
Kas iš jo, vaikeliai, būtų?

Būtų, būtų sau arkliukas,
Šokinėtų kumeliukas.
Rytą, vakarui atėjus,
Jis miegotų tarp gėlių
Vyšnių žydinčiam sodely...

Ak, pažadint negaliu
To arklelio balto, širmo,
Kurį andai jums sukūriau...
Ganės jis tarp marių, jūrų,
Skabė jūros žoleles...

Žemės vasaras tylias
Jums norėčiau apsakyti.
Ten žirgelis baltas švyti,
Gieda jūrų daineles.

Birželio mėnesį

Namo parvažiavęs,
Žiūriu – gyvulėliai
Niekaip nenori
Eiti gulioryčio.

Gulioryčio, gulioryčio,
Balti galvijėliai,
Paėdėt žolelių, –
Pats laikas pasnausti.

Kai tik sugrįžtu
Į savo kaimelį,
Visuomet bėgu
Gyvulių aplankyti.

Sugulė veršiukai,
Aplinkui tylu,
O aš vaikštinėju
Tarp karvių žalų.

Žali galvijėliai
Man labai gražūs,
Į boružėles
Jie didžiai panašūs.

Boruže, boruže,
Karvyte žaloji,
Pasakyk, kaip tu vaikštai,
Kaip tu lėkioji?

Pažeme vaikštau,
Kartais skrendu
Virš mėnesėlio
Žiedelių baltų.

Mėlynai balta kregždutė

Mėlynai balta kregždutė
Iš pietų pas mus sugrįžo,
Mėlynai balta kregždutė, –
Pažiūrėk – ant stogo žydro.
Mėlynai balta kregždutė
Kasa žvyrą, rausia molį,
Mėlynai balta kregždutė
Žydrumoj dangaus prapuolė,
Mėlynai balta kregždutė
Mūsų kūtėj lizdą suko,
Mėlynai balta kregždutė,
Mėlyniausio žemėj pūko,
Mėlynai balta kregždutė
Užaugino kregždelius,
Mėlynai balta kregždutė
Nardo soduos dideliuos,
Mėlynai balta kregždutė
Mūsų sodą prisimins,
Mėlynai balta kregždutė –
Mūsų veidui ir akims,
Mėlynai balta kregždutė –
Mūsų širdžiai ir namam,
Mėlynai balta kregždutė –
Tau ir man, ir svetimam.

Senos mašinos

Senos mašinėlės
Man labai patinka,
Aš norėčiau būti
Joms už šeimininką.

Įrengčiau seniausių
Mašinų garažą,
Sau pasidaryčiau
Mašinėlę mažą.

Mašinėlę mažą,
Rausvu stogeliu,
Su vairu, žibintais
Ir su varpeliu.

Kai aš važinėčiau,
Varpelis skambėtų,
Visi pavyduoliai
Iš baimės drebėtų.

Visi įsigeistų
Mažų mašinėlių,
Raudono stogelio
Ir skambalėlių.

Dzin, dzin! Aš sustojau.
Lai skirias minia.
Vaikeliai, ateikit
Greičiau pas mane.

Eime į garažą,
Po mašiną mažą
Rausvu stogeliu
Dovanot galiu!

Vakaras prie televizoriaus

Labai geras daiktas
Yra televizorius,
Vos tiktai nubudęs,
Aš galiu išvysti jus,
Pasaulio vaikai!

Anas nosį krapšto,
Nesimoko rašto,
Kitas – atsikėlęs
Vaikšto susivėlęs.

Labai geras daiktas
Yra toks žiūrėjimas,
Gėlių ir mėnulio,
Ir sniego regėjimas.

Viską viską, rodos,
Aš dabar matau,
Pasaulio knygą
Sėdžiu ir skaitau.

Bet nereik užmiršti,
Kad tikra gėlelė
Visai kitaip auga,
Kitaip žiedą kelia.

Daugiau nežiūrėsiu,
Pasaulį stebėsiu!
Nebent vakare,
Nebent vakare,
Kai gėlelės miega,
Kai apšviečia sniegą
Žvaigždelė žydra!

Kiek daug mačiau

Taip trumpai gyvenau,
O tiek daug regėjau,
Iš visų gražiausia
Buvo bulvės žiedas.

Neaiškios spalvos,
Balsvai žydros,
Mažas bulvės žiedas
Vasaros mėnesėly.

Šviesioj mėnesienoj,
Kai žiūri pro langelį,
Kokios žalios bulvės,
Mėnesienos žiedai!

Dar įstabiau
Po tais žiedeliais –
Bulvės vaisius auga,
Baltas raudonas.

Man buvo gražiausia
Mėlyni ropukai,
Mėlynus ropukus
Pelytėm vadindavom.

Nepalikit, žmonės,
Bulvių mėnesienoje,
Užgaus mėnulis
Bulvių vaikelį...

Taip motulė mokė
Mažus vaikelius,
Po rudenio gruodo
Šalnoms pasikėlus.

Ilsisi bulvės
Giliai po žeme,
Rūsy, molio guolyje,
Rupūžė gyvena!

Saugo bulveles,
Saugo bulvių žiedus,
Vasarai prašvitus,
Į mėnulį žiūri.

Trumpai gyvenau,
Bet tiek daug regėjau,
Gaila, to stebuklo
Apsakyt nemoku.

Vakaro prašymas

Koks vakaras ilgas!
Kaip širdį man gelia!
Nuskinki jazminą,
Baltoji varnele!

Nuskink man jazmino
Balčiausių žiedų,
Sakyk man, kad žemėj
Tavęs nerandu.

Koks vakaras ilgas!
Tokio nemačiau!
Nuskink man, varnele,
Jazminą greičiau!

Nuskink man žiedelį
Iš pat pažemės,
Nuskink, savo lūpom
Lapus pažymėk.

Koks vakaras ilgas!
Baltoji varnele,
Nuskink man jazminą,
Ne baltą, tai žalią.

Nuskink man jazminą.
Neskinki, nereik,
Baltoji varnele,
Atskrisk ar ateik...

Geda, Sigitas. Mėlynas autobusiukas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1980.