Valdas Daškevičius (g. 1961) – poetas, redaktorius, žurnalistas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 1980 m. baigė Kėdainių 2-ąją vidurinę mokyklą, 1986 m. – VU lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo žurnalo „Jaunimo gretos“ kultūros skyriaus vedėju (1988–1992), žurnalo „Kelionės ir pramogos“ vyriausiuoju redaktoriumi (1997–1999), Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų konsultantu ryšiams su visuomene (1996–1998), dienraščio „Lietuvos aidas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju (1999–2000), savaitraščio „TV pasaulis“ vyriausiuoju redaktoriumi (2002–2003). Šiuo metu – LRS literatūros žurnalo “Metai” bendradarbis. 1989 m. ir 1990 m. sudarė jaunųjų kūrybos almanachą „Veidai“, 2007 m. – poezijos almanachą „Poezijos pavasaris 2007“. Pirmasis eilėraščių rinkinys – „Sauja pelenų“ (1989). Po 16 metų pertraukos išleido antrąją poezijos knygą „Misterija“ (2006). Poeto eilėraščių įtraukta į V. Kubiliaus sudarytą „XX amžiaus lietuvių poezijos antologiją“, versta į anglų, italų, lenkų kalbas. „Esminius savitos, atnašaujančios tylos pradui poetikos bruožus V. Daškevičius atrado dar pirmojoje savo knygoje“ (Giedrė Kazlauskaitė). „Trumpo, disciplinuoto eilėraščio meistras, kokio galėjome pasigesti net tarp profesionalų“ (Valdemaras Kukulas). „Tylus, rimtas, patikimas poetas“ (Kęstutis Navakas).

vienintelį kerdžių ir jo vienintelę

bandą... Stovėjau arčiau,

kad įsidėmėčiau kiekvieną

sparnuotas šuoras šventoriuje

mane tarytum šventraščio puslapį,

iškritusį ant vejos... Pakėlė,

parodė tviskančius bokštus,

nusinešė niekam nežinoma kryptimi...

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

skinu pakelės erškėtrožę...

liepsnojantis visureigis,

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

jie priminė graikiškas kaukes

su gyvais kapiliarais...

Pirmasis, prikaltas ilga vinimi

prie laiptų į požemio perėją,

buvo liūdnas ir kenčiantis,

kitas, plačiai šypsodamas,

kaip aitvaras sklandė padangėje –

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

koks vėjas pečius apkabins

kitoje stotyje? Kokie debesys

plauks? Kokie giminaičiai

šlamės perone? Ar tolumos

atsispindės jų vyzdžiuose?

laukiau stovėdamas tambūre,

bet nepastebėjau stoties, kurioje 

taip troškau išlipti... Ištirpo

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

Molis buvo atgijęs delnuos,

tačiau negirdėjau, ką jis giedojo...

mėčiau stočių peteliškėms,

Mane pasivijo kalendoriaus ašmenys,

aštresni nei chirurgo skalpelis.

Nebandau prisidengti skydu,

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

nors grūmiausi, kiek jėgos leido.

Guliu nustebęs ledo apkasuos –

tekėjo kraujas, mūrai griuvo,

o pasirodė, kad tiktai žaidžiau –

žuvau kare, kurio nebuvo...

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

Sudūlėjęs maišas

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

pavakary pravažiuodamas 

kiekvieną sutiktą velnią.

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

Jeigu ryto žaidimų draugužė

kiaušinius vietoj žodžių,

žirgliočiau saulėlydžio kilimu

mėšluotais batais, su šakėmis,

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

Vakaro prieblandoj švyti

ties Ekleziastu, šalia –

išblukęs pasaulio žemėlapis... 

ant aukšto, kur spaliuose

nuo užkariautojų slapstėsi

plynam, piktžolėtam dirvone...

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

nežinodamas, kaip ištrūkti,

už storo, nematomo stiklo...

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

nugrimzta į dangišką pelkę.

Tuščia, žvarbu, darganota...

Po kojomis žnekteli nagės...

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

į cirko areną – krisi...

kaip išsilaksto artistai,

imituojantį krytį... 

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

Tada, kai narsus jaunikaitis

užantspauduoja lūpas gražuolės,

iškrenta rudas, paplokščias

įropoja pro klešnę, įsikabina

straubliuku, grakščiomis kojytėmis

prisipildo raudono skysčio,

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

slaugė ratukuose stumia 

o dievobaimingi artimieji

paslaugiai atkiša nosines:

praeiviams vaidina Viešpatį –

net šunys lekia šalin kaukdami...

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

išverčia akis ant kaktos –

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

Apšviestas rūmas

žėrėjo tamsoje. Kviestinės poros –

patrauklios damos, džentelmenai orūs

su muzika ir fejerverkais šventė.

Jų prabangos ir grožio sužavėtas,

panorau į tą pokylį įžengti.

Apuokas kaip arklys pradėjo žvengti,

ir vaizdas atsivėrė

Išslystant laiptams iš po kojų mano,

įsikibau į atspindį berželio...

Iškilo ferma vietoj rūmo salių –

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

besėdįs prie ekrano...

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

o švendruos – kaip graviūroj – valtis...

Kantriam stebėtojui svarbiausia

sulaukt akimojo, kai nevalingas

skruostų judesys, panėšintis į šypsnį,

suraibuliuos lygiam paviršiuje...

Per šilką besisklaidančios miglos 

pasaulis tobulesnis prasivers truputį...

...ir vėl pliumpsės kasdienė

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

Nors mus teskiria siauras pagalvių tarpelis,

atvirkščiais sakiniais tu kažką pasakai  

iš tolybių... Ten driekias Veneros laukai,

nepažįstami miestai, nežinomos šalys...

Iš gamtovaizdžio kito, iš kito žemyno

atsakau... Bet kalbu nesuprasdamas ką.

Tai – bekūnių būtybių koduota šneka,

mums nejaučiant, neįtariant, nieko nežinant...

Prašalaitis, išgirdęs šį pokalbį, rakto

nesurastų... Manytų – lunatikai du.

O būtybės tos švelniai vadina vardu

viena kitą – ir glaudžiasi kūniškam aktui...

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

lyg tuščias krano čiaupas

po grindimis pakvaišus senė ūkia,

kas naktį vis garsiau, bet įsidūkę,

jie mylisi. Beprotė užsičiaupia...

Jie mylisi, iš ūksmo pasijuokę,

o riebios musės tupia ant paklodžių.

Kvepėjo ievomis, dabar užuodžia –

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

lupasi kaip sukietėjęs vaškas,

kai naktį, prie drobės palinkęs,

tapau jos apnuogintą kūną –

meilužis, laukiantis mylimosios.

prinokusiom nuotakos krūtim,

išsiilgus glamonių... O pasitinka

aklas kuprius, kretančia galva,

trupąs tartum perdžiūvęs

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

Kiaurai smelkia žvarbumas.

Ant tiltelio parke sustoję,

mes į vandenį žiūrim. Tyku...

Tvenkiny raibuliuojančiuos rūmuos

dega žvakės, mudviem pamoja

du senukai veideliais vaikų...

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

Netekti sėklos – tai netekti visko:

į įsčias kritus, ji prarastų galią,      

pavirstų puvenom, todėl ji tryško,   

į perlamutro ošiančią kriauklelę...

Tik jūros akys matė aistrą tyrą –

jungtis tikroji veidrody sušvyti,

bet ne su moterim ir ne su vyru.

Su aukštesne būtybe – ji belytė...

Vaikai manieji, dukterys ir sūnūs,

skaisčioj erdvėj gyvena – negyvena,

ir jie – laimingi, nes neturi kūno,

kitaip nei aš, pradėjęs juos Onanas... 

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

Kažkas neperspėjęs išjungia šviesą,

per liemenį apglėbia ir šokdina

palinkusią prie siuvinio merginą.

Tvirta ranka suspaudžia liauną riešą.

Ji nerimauja, lyg tinkle suspurdus,

pravirksta, juokiasi, paskui supyksta:

kas tas šokėjas? Tai, kas šičia vyksta,

yra tiesa? Iliuzija? Absurdas?

Šokėjo bruožus pirštų pagalvėlėm

ji perskaito – vėl spragteli mygtukas:

svetainėje vienui viena ji sukas

su drabužiu, kurį pasiuvo vėlei...

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

Pakilome virš marių kilimo banguoto

kaip gulbės, yrėmės per stiprų vėją...

Sustingusiam paviršiuje, prie nendrių guoto,

mažutės dvi antelės nejudėjo –

besparnės, kreivos ir be apdaro spalvoto,

lyg drožiniai, nepabaigti drožėjo...

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

traukiu iš dumblino dugno...

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

snarglelis nutįso po nosim.

iš puslapio dingo eilutės...

skvere ant aplūžusio suolo...

Nei svečių, nei naujienų,

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

pervertas pirmojo žaibo...

Požemiuos, apsivilkęs abitą,  

marinsiuos maldom ir vandeniu,

pasirašysiu raudonu rašalu...

Sparnuočiai – už debesų,

raguočiai raistuose slapstosi:

nei vieni, nei kiti nepasitiki

vargeta, gliaudančiu žodžių saulėgrąžas...

o džiaugiuosi, lyg būčiau išlošęs...

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

šiukšliadėžę, prikrautą  

po darbo rašantis laiškus

ir juodraščiai tampa švarraščiais...

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

pažvelkim vienas kitam į akis.

jo tylą ir tuščią savo vidinį kiemą,

jis pavaišina milžinų alumi,

kad galėtum šiek tiek prie jo priartėti...

Meistras byloja pašnibždomis:

turi būti erdvu tavo ego

sparnams – jis leidžia sukurti

keletą puslapių nesibaigiančio

iššokusiais smilkiniuose,

daužydamas butaforinius ženklus;

siūbuojamu kabančiu lieptu...

kišenėje rasi maumedžio spyglį...

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

į diską atminties, belydint kirą...

Monetos sidabrinės – purslai – žyra,

o kibios žolės žada mums namus...

Į skaidrią gelmę ežero dvasia

įtraukti gviešiasi... Daina mus kelia!

Palikę plūduriuojančią valtelę,

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

pro didinamąjį stiklą

nuodugniai mane tyrinėja.

Stoviu po bedugne,

po neaprėpiama jo akimi,

atidarytu pakaušiu...

Spindulys, atkeliavęs

milijardus šviesmečių,

mano spyruoklę suveržia...

 

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

 

Skaityti toliau