prabudusio sapnelis
žvilgt į ten myliuk
properšėlėj tarp pušelių
ežerėlis balts kutens
amžinai tikėk manim
lelijėles į saulelę
kylančias pakylusias
žvilgt ilgiau su manimi
jei gali balta myliuk
tai trumpai skaisti švieselė
ir siaurai šioj properšėlėj
kaip gyvenimėlis
Darulis, Egidijus. Svečiuose pas kūną: Eilėraščiai. – Ukmergė: Valdo leidykla, 2003.
duality
prieš maniau:
pusę amžiaus...
ieškota kur pradžia tik
pusę amžiaus
nežinota – buvo trokšta
pabaigos
po to maniau:
pusę amžiaus...
ieškota pabaigos tik
pusę amžiaus
nežinota – buvo trokšta
vien pradžios
Darulis, Egidijus. Svečiuose pas kūną: Eilėraščiai. – Ukmergė: Valdo leidykla, 2003.
***
jis ims trimituoti
ir šauks visus
išalkusius
jis atvers savo knygą
ir šauks visus
pavargusius
persitempusius
nuo tempo
kurį sukūrė kūrėjai
žmonės
jis ims trimituoti
ir šauks visus
trimituojančius
jis atvers knygą savo
ir šauks visus
duodančius savo žinią
pavargusius
persitempusius
nuo tempo
kurį sukūrė kūrėjai
jis ims trimituoti
ir šauks visus
vagiančius
ir atvers jų tuščias rankas
ir šauks visus
Darulis, Egidijus. Svečiuose pas kūną: Eilėraščiai. – Ukmergė: Valdo leidykla, 2003.
***
įsimintinas žodelis:
dilgėlių ir dailių kaktusėlių
raudonais žiedeliais
šūvis į mano krūtinėlę...
varginantis atsakymėlis:
spjoviau dalgeliu per abu
achilo kulniukus –
gerklę užliejo kraujukais
atsiprašymėliai:
krito du žmogeliai
susigėrė į žemelę
liko tik apsikabinimėlis..
.
Darulis, Egidijus. Svečiuose pas kūną: Eilėraščiai. – Ukmergė: Valdo leidykla, 2003.
(paauglys) sau niekamkitamki
niekamki tamkitam
kamkinie sau! (su panele)
graži graži
juokis – verk tu sau
rimuliai perkūnai
perėja rainuota pereina
stuburkauliukais
juodi plaukiukai
balta akyse sekundę
didžią svaigsta
graži graži
raminkis – dūk tu sau
rimtuliai pergaliai
pereina gyslotai pereina
visais kraupukais
melsvi akiukai
tuščia akyse sekundę
didžią raibsta
graži graži
tylėk – šnekėk tu sau
sieruliai perausiai
perėja vingiuota pereina
svaigiabugniukais
ilgi nagiukai... jai...
šlapia akyse sekundę
didžią
graži graži
tai
jau
tiek...
Darulis, Egidijus. Svečiuose pas kūną: Eilėraščiai. – Ukmergė: Valdo leidykla, 2003.
***
krust medukielis
kartus kaip devynis
pikius kandus
drebulė nuo buliaus
rago plupt
puolė duobėn ten
bala sekus
sako buvo basas
piemgalys ganė
avis vis stodamas
mėštan lankose
jis damas užstodamas
nuo vėjo vyriškai mylavo
krust oda būdavo
krūtis sukruto
buliaus kvapu piemgalys
galų galop pakaks
kakta paprakaitavus
tavo bulius drebulę
į bala kur patsai
gyveno pridaręs kadais
tenai įkrito
ištrauk
tave velniai
Darulis, Egidijus. Svečiuose pas kūną: Eilėraščiai. – Ukmergė: Valdo leidykla, 2003.
nebylio godonė
...ko negali išreikšt
nė mat...nė gir...tu
ir aš – ne – lytėt negalim
...ko ir nebus su mūm
bedalim
...ko negali išleist
nė čion...nė tion...tu
ir aš – ne – mielėt negalim
...ko vėlgi bus su mūm
bedalim
...ko negali išeit
nė art...nė lyn...tu
ir aš – ne – ilgėt negalim
...ko vėlgi būt su mūm
bedalim
...ko negali išseikt
nė duo...nė ma...tu
ir aš – ne – turėt negalim
...ko ir nebūv su mūm
bedalim
Darulis, Egidijus. Svečiuose pas kūną: Eilėraščiai. – Ukmergė: Valdo leidykla, 2003.
charakiri kietam – chaki
kamuoliukas pabirutis
birstelėjo nuo stalojo
mano kieto charakterio trajektorijom
cha cha cha cha cha cha cha
cha chi cha chi chachi
chaki ki ki ki ki kim...men
kietam – caca
caca – kietam
Darulis, Egidijus. Svečiuose pas kūną: Eilėraščiai. – Ukmergė: Valdo leidykla, 2003.
sutriuškinimas
buoti kumultom eiškėm
nakomas sau ml
papsu raspuodo aikštėm
liukas per gzadą
pamatė perkui – perman
nepertau...
Ir nusišluostė!!!
Darulis, Egidijus. Svečiuose pas kūną: Eilėraščiai. – Ukmergė: Valdo leidykla, 2003.
pamiškui
kumula
kūma tata
tititi
kumula
kūma tata
tititi
ščiausias
viečia
ščiausias
ebi
taviečia
yra
viečia
čia čia
Darulis, Egidijus. Svečiuose pas kūną: Eilėraščiai. – Ukmergė: Valdo leidykla, 2003.
***
ir tiktai
tiktai tavo kukli šypsenėlė
(vienąkart ji buvo)
dabar išvaiko kiekvieną klaikų žvilgsnelį
kiekvienąkart kiekvienąkart iš mano
sutiktų liūdnų žmogelių veidelių
ji vis dar mano akyse spingsi
mirties šviesuliukas
Darulis, Egidijus. Svečiuose pas kūną: Eilėraščiai. – Ukmergė: Valdo leidykla, 2003.
***
| paskutinis kvėptelėjimas gilus gilus tarsi iš sraigutės kriauklelio paskutinio posūkio pasaulio garsaus ūžesio aidas |
verkšlenimas ataidi iš anapus pelkės, varlių vėsų, gaivinantį įkaitusią kaktą kurkavimą guodžiantis. Varlyčių mėsą primenantys kalneliai gulint tarp žolės – priešaky – papelkiui – ten eiti... Mėsos saugotojai – dvasios prašančios duoklės. Gilus tas šulinys. Kaip jį iškęsti? Mačiau – dugne tik kaulai, o gyvybės būta labiau nei čia! Tai bent įkvėpta! Kriauklelio dugne – gelsva – po tulžimi ar po pienių dulkele... mikrožmogus žmogaus kūne jau mirė?
Darulis, Egidijus. Svečiuose pas kūną: Eilėraščiai. – Ukmergė: Valdo leidykla, 2003.