***
kol paukščiai plunksnuojas
jų sielos pakyla
iš savo mėsingų lizdų
paskraidyti
tad veltui mokaisi skristi
veltui mojuoji sparnais
po visą pasaulį lekiosi
jų gyvasties nesurast
o jei ir surasi
aplenksi kartų drugelį
vakarui užmerkiant
jo sparnus

_{Bitinaitė, Irena. Provincijos ruduo: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 1996.}



***
viskas juda
mirga
keičiasi
viskas tik formų žaismas
be atvangos
net ir senas radijas
groja naujas
negirdėtas melodijas
daugiau daiktų iš vaikystės
nebėra
gal tik dar
aš pati
kai sėdžiu prie lango
ilgą ilgą vakarą

_{Bitinaitė, Irena. Provincijos ruduo: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 1996.}



Langas

tuščiame kambary
kur ant sienų nieko nėra
kur ant grindų nieko nėra
argi tuščia
tuščiam kambary
kai atvertas langas

_{Bitinaitė, Irena. Provincijos ruduo: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 1996.}



Baladė apie ožkas dailininkui R. Ničajui

vasarodama kaime
iš tavęs pirkau keturias ožkas
bet jos buvo alkanos ir pabėgo
iš paveikslų aptvaro į visas keturias puses
ilgai vaikiausi bėgau joms iš paskos
ir niekaip negalėjau visų krūvon suvaryti

kartą nusiplūkus priguliau pailsėti
ir susapnavau angelą liepsnojančiam krūme
žegnojantį mano ožkų ganymą
kai nubudau pamačiau
guliu po geltonuojančiu karklo krūmu
o saulė nedrąsiai kutena skruostus
vadinasi išmiegojau iki pat rudens
atsikėliau bet nebenuėjau ožkų gaudyti
o ir išeit negalėjau
nes jeigu jos sugrįš ir manęs neras
tada tavo paveikslai liks nenutapyti
todėl sėdžiu ir laukiu
atidarius paveikslų vartus

girdžiu šunys loja
gal kokią ožką pargena

_{Bitinaitė, Irena. Provincijos ruduo: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 1996.}



Baladė apie vorus

vorų namai yra su iškeliaujančiais
todėl iškeliaujančių namai lieka tušti
o vorai nebeturi namų
tada jie apsigyvena tuščiuose namuose
kur rezga savo tinklus
ir kuriasi iš naujo

kartą ieškojau vieno savo bičiulio
kurio niekaip niekur negalėjau sutikti
kai atėjau pas jį
pamačiau voratinklius
kambario kampuose tarp kėdžių kryžmių
ir netgi ant indų
tada ir supratau: nėra namie

iš kažkur atslinkęs
su manim įtariai pasisveikino
nepažįstamas žmogysta
atsiprašiau už savo paklydimą
ir nebežinojau
kur dar galėčiau eiti ieškoti
savo bičiulio
nes jo nebuvo nei vorų
nei jo paties namuose

_{Bitinaitė, Irena. Provincijos ruduo: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 1996.}



Baladė apie poetę Onelę

kitą kartą gyveno onelė
buvo ji nei šiokia nei tokia
o žmonės dėl savotiško būdo
ir durnele pavadindavo
gyveno ji sau viena su ožkele
siuvo vartė knygeles
ir rašė rašė eilėraščius
laukdama pripažinimo
ir jis atėjo
nuo tada žmonės ją vis dažniau matydavo
gramelį padariusią
kol galiausiai visai sunerimę kaimynai
išveždavo kuriam laikui smegenų ataušinti
bet paskui ir vėl viskas iš naujo

vieną žiemos rytą
ankstyvųjų pienvežių akį užkliudė
tamsus gumulas
lyg maišas ar malkų krūvelė
kai kažkuris prisiartino
pamatė susirietusią onelę
ką tik pridengtą sniego pūku
net melsvą nuo baltumo
nusiėmė žmogelis kepurę ir atsiduso
gera buvo siuvėja

_{Bitinaitė, Irena. Provincijos ruduo: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 1996.}



Vakaras

vakaras nusileidžia
ant ištuštėjusių prekystalių
ir sielų
nutrūksta svarstyklių rodyklė
neišlaikius jo begalinio lengvumo
ir jau nėra ko prašyti klausti
duot ar norėti
tik nuovargis dar primena
apie laiką
bet ir jis jau tampa
pačiu tavimi
tik
kur ta gysla ant kaklo
kažkur dar skuba
kai jau nebėra net kur eiti

_{Bitinaitė, Irena. Provincijos ruduo: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 1996.}



Provincijos ruduo

pasišiaušęs vis styrai gatvėj
nei išeit nei sugrįžt negali
gal uždegs kas prisėlinęs žvakę
ar apspjaus dienos vidury

o ruduo į vieškelį traukias
težta svajos pradėtos kasryt
ir nebėr nebėr daugiau laiko
postamentui po kojom statyt

nes sustingusią dieną į akmenį
sau po kojų lyg viltį meti
bet netyčia nusimuši pirštą
o paskui dar giliau nugrimzti

ir jau nieko daugiau nebebus
smegs tik dienos į vieškelį klampų
kurs praris dar ne vieną ne du
eilėje prie rožių ir perlų

tu nustebęs aplinkui dairaisi
bėga dienos į šiltą tvartą
o ant lūpų balas pajunti
gal jau paskutinįjį kartą

_{Bitinaitė, Irena. Provincijos ruduo: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 1996.}